Ar galite įsivaizduoti kunigą, sutaną iškeitusį į nacionalinių spalvų marškinėlius ir vietoje mišioms aukojamo vyno geriantį energetinius gėrimus jėgoms susigrąžinti? Dar leiskite paklausti, ar įsivaizduojate futbolo rungtynes, kuriose už Dievo vardo minėjimą nedelsiant būtų rodoma geltona kortelė, o žaidėjų už šį prasižengimą po rungtynių lauktų dar ir griežtesnės drausminės nuobaudos? Visa tai – ne sapnas. Šventojo Sosto dvasininkija kyla į kovas naujojoje Vatikano futbolo lygoje.
Antra religija
Pirmasis Dievo įsakymas skelbia: „Neturėk kitų Dievų tik mane vieną“. Tačiau Italijoje neretai sakoma, kad kiekvienas šios šalies gyventojas išpažįsta dvi religijas – katalikybę ir futbolą. Sekmadieninės futbolo „mišios“ į stadionus privilioja ne mažiau žmonių nei bažnyčioje aukojamos. Dėmesį į šį reiškinį, atrodo, atkreipė ir Katalikų bažnyčia.
Praėjusią savaitę į Bosniją dalyvauti Europos dvasininkų futbolo čempionate atvyko klierikų iš Italijos, Austrijos, Ispanijos, Lenkijos, Kroatijos, Portugalijos, Rumunijos ir Slovėnijos. Čempionams kroatams nepavyko apginti praėjusiame čempionate iškovoto titulo, jį į savo gimtinę parsivežė Lenkijos dvasininkai. Tačiau ne nugalėtojas šiame renginyje buvo svarbiausia. Šiuo tris dienas vykusiu turnyru kunigai stengėsi paskleisti gerąją Dievo naujieną visai visuomenei, ypač sporto.
Trūko Vatikano
Čempionate trūko bene svarbiausios dalyvės – Vatikano ekipos. Neseniai Vatikanas atskleidė savo planus suburti galingą futbolo komandą, ilgainiui ji įsitvirtintų tarp Italijos futbolo grandų. Šie planai neatrodo iš piršto laužti, juolab kad pasaulio futbolo čempionatuose įvairiose rinktinėse yra dalyvavęs ne vienas popiežiškųjų universitetų studentas.
Tačiau futbolo komandos kūrimas dar nepajudėjo, bet kitas futbolo projektas jau prasideda. Vasario pabaigoje prasideda Vatikano futbolo čempionatas. Į kovą pasirengusios stoti net 16 komandų. Vieną iš komandų sudarys ištikimieji popiežiaus sargybiniai – Šveicarijos gvardiečiai. Čempionato reglamentas šiek tiek skirsis nuo įprasto. Dievo įsakymui liepiant švęsti sekmadienius, varžybų nuostatai draudžia rengti varžybas šią dieną. Į varžybų nuostatas pateko ir dar vienas Dievo įsakymas – neminėti Dievo vardo be reikalo. Šį priesaką pažeidusiam žaidėjui gresia geltona kortelė ir drausminės nuobaudos.
Duonos ir žaidimų
Futbolas, be jokios abejonės, populiariausia pasaulyje sporto šaka. Per televiziją pasaulio čempionatus stebi dešimtys milijonų žmonių. Dalis pesimistiškai nusiteikusių kultūrologų šią futbolo aistrą prilygina Romos imperijos saulėlydžio situacijai. Tuomet visuomenės moto buvo tapęs šūkis „duonos ir žaidimų“.
Mūsų laikais jau kalbama apie Vakarų civilizacijos saulėlydį. Bažnyčia savo kalbomis nemažai prisidėjo prie tokių idėjų sklidimo. Vis pasigirsta raginimai grįžti prie tradicinių vertybių, atsigręžti į savo krikščioniškas šaknis. Taip netiesiogiai tarsi reiškiama priešprieša sekuliarizuotiems, moralines veiklos gaires ir dvasinius orientyrus praradusiems Vakarams.
Kuo visa tai susiję su futbolu? Popiežius Benediktas XVI yra sakęs, kad šūkis „duonos ir žaidimų“ atspindi dekadentiškos, jokių aukštesnių moralinių vertybių nebepuoselėjančios visuomenės gyvenimą. Šventojo Tėvo teigimu, žaidimas savo esme atspindi tos dekadentiškos visuomenės esmę. Visą žaidimo turinį sudaro tik laisvas vyksmas, kuriuo nesiekiama jokio aukštesnio tikslo. Tačiau žaidimas vis dėlto išsunkia visas žmogaus jėgas, kurios galėtų būti panaudotos aukštesniam gėriui.
Peršasi išvada, kad futbolas būtent yra vienas iš tų bevaisių žaidimų, kuris pareikalauja pasiaukojimo ir visų jėgų atidavimo. Juolab kad šiomis dienomis po šio žaidimo skraiste pasislėpę įvairios pakraipos radikalai ir marginalai pasiryžę ne tik žūti, bet ir patys žudyti. Futbolo stadionai tampa paskutine ksenofobiškas idėjas ir smurtą propaguojančių radikalų priebėga.
Tačiau ar tai tikrasis futbolas? Ar Vatikanas investuotų pinigus į žaidimą, kuris prieštarauja patiems pagrindiniams krikščioniškos moralės principams? Popiežius Benediktas XVI vis dėlto teigia, kad futbolas yra daugiau nei žaidimas, tai – paties gyvenimo atspindys. Futbolo aikštė tampa mažu gyvenimu teatru, o žaidimas atspindi žmogaus įpročius. Pasak popiežiaus, futbolas tiek atspindi gyvenimą, tiek užbėga pastarajam už akių laisvai jį komponuodamas. Futbolo trauka – jo gebėjimas sujungti šiuos du aspektus.
Benedikto XVI teigimu, futbolas žavus tuo, kad moko žmones disciplinuoto buvimo vienų su kitais. Krikščioniškasis mokslas teigia, kad pranašumą gali įgyti tik save disciplinuodamas. Futbolas būtent ir atspindi šį mokslą. Tik liedamas prakaitą treniruotėse, savo ego pajungęs visos komandos interesams tu gali pasiekti aukštumas futbolo stadionuose. Juk šis žaidimas mus moko, kad kiekvieno žaidėjo sėkmė ar nesėkmė – tai visos komandos pergalė ar pralaimėjimas. Taip, Šventojo Tėvo teigimu, futbolas, kaip komandinis žaidimas, priverčia savastį pajungti visumos interesams.
Tačiau individualumas jokiu būdu nėra sunaikinamas. Jis čia pasireiškia gražiausiomis spalvomis. Be to, futbolo aikštėje mes esame mokomi ir garbingos kovos vieni su kitais. Tad futbolo pasaulis turėtų suklusti – popiežiaus valstybė žengia į futbolo arenas. Katalikų bažnyčios nuomone, šis žaidimas galėtų tapti dar viena Evangelijos, t. y. Gerosios Naujienos, skleidimo priemone.
Donatas PUSLYS
Nuotr. Europos dvasininkų futbolo čempionate
trūko svarbiausios dalyvės – Vatikano komandos.
