Stipriausi Europos klubai gerokai pakeitė savo sudėtį. Netrukus sužinosime, kurie apsipirko sėkmingiausiai.
Praėjęs Eurolygos sezonas baigėsi Georgo Printezio metimu paskutinę sekundę, atnešusiu pergalę ir čempionų titulus Pirėjo „Olympiakos“ komandai. Tačiau šventiškos gegužės 13-osios vakaro akimirkos jau išblėso, o Europos krepšinio pasaulis nekantriai laukia spalio 11 d., kai Eurolyga pakels naujojo sezono uždangą.
Kol kas Eurolygos klubus galime vertinti tik pagal žaidėjų sąrašus. Tikras jų pajėgumas išryškės kovose, tačiau galima apžvelgti, kurios komandos per vasarą sustiprėjo, o kurios, bent jau iš pirmo žvilgsnio, patyrė itin skaudžių nuostolių.
Priaugę raumenų
Skirtingai nei pernai, šią vasarą nebuvo NBA lokauto grėsmės, todėl Eurolygos komandos nesidairė į kitą Atlanto pusę norėdamos prisivilioti žaidėjų iš stipriausios pasaulio krepšinio lygos. Todėl Europoje vyravo įprasta migracija: arba krepšininkas keliasi iš vieno Eurolygos klubo į kitą, arba vyksta į NBA. Pastaroji lyga šiemet savo desanto į Europą, galima sakyti, nesiuntė.
Labiausiai sustiprėjusia ir aiškiai savo ambicijas kovoti dėl Eurolygos parodžiusia komanda reikėtų vadinti Stambulo „Fenerbahce Ülker“. Komandą paliko skrajojantis Jamesas Gistas, ne vieną sezoną lyderiu buvęs Roko Ukičius, karjerą baigė spalvingasis Mirsadas Turkcanas.
Tačiau jeigu pažiūrėsime į Turkijos klubo pirkinius, taps akivaizdu, kad komanda gerokai sustiprėjo. Nėra R. Ukičiaus? Nieko baisaus, įsigytas rezultatyviausias praėjusio sezono Eurolygos žaidėjas Bo McCalebbas. Sakote, jog trūks J. Gisto atkovotų kamuolių ir įspūdingų šuolių varžovų krepšio link? Štai jums du argumentai – Mike’as Batiste ir Davidas Andersenas. Kas pakeis juodadarbį M. Turkcaną? Atsakymas paprastas – ne mažesnis darbštuolis Romainas Sato. Po nesėkmingo sezono tiek Eurolygoje, tiek nacionaliniame čempionate, kur užėmė vos penktąją vietą, Stambulo komanda pakeitė ir vyriausiąjį trenerį – į kroato Neveno Spahijos vietą atėjo ilgametis Sienos „Montepaschi“ vairininkas Simone Pianigiani.
„Andalūzijos šunys“ iš Malagos „Unicaja“ vasarą taip pat padirbėjo atsiraitoję rankoves ir smarkiai sustiprino savo sudėtį. Karjerą baigusius veteranus Jorge Garbajosą ir Berni Rodriguezą pakeitė jau minėtasis J. Gistas ir slovėnas Zoranas Dragičius. Vietoje įžaidėjų Kristapo Valterio ir Earlo Jerrodo Rowlando klubas įsigijo amerikiečius Earlą Calloway ir NBA duonos ragavusį Marcusą Williamsą. Į Kauno „Žalgirį“ išvykęs Tremmellas Dardenas taip pat turės pamainą – ja bus taip pat „Žalgirio“ akiratyje buvęs Txemi Urtasunas ir didžiausias praėjusio sezono Eurolygos siurprizas kroatas Krunoslavas Simonas.
Didžiausias komandos praradimas – į „Portland Trail Blazers“ išvykęs britas Joelis Freelandas. Tačiau jo vieta tuščia taip pat neliks – iš „Barcelona“ pervilioti dėjimais garsėjantis Franas Vasquezas ir serbas Kosta Perovičius. Į vyriausiojo trenerio postą buvo pakviestas neblogai žinomas ir daug patirties turintis kroatas Jasminas Repeša. Iškritimas po šešioliktuko varžybų ir devintoji vieta Ispanijos pirmenybėse davė peno Malagos klubo vadovų pamąstymams ir vasarą jie išnaudojo kone idealiai.
Nors apie Kauno „Žalgirį“ jau ne kartą buvo kalbėta, tarp šiame sezone Eurolygoje žaisiančių komandų kauniečiai taip pat atrodo kaip nedaug atostogavę. Atsivilioję Sienos „Montepaschi“ tandemą Kšyštofą Lavrinovičių ir Rimantą Kaukėną, iš Maskvos CSKA pasikvietę sūnų paklydėlį Darjušą Lavrinovičių ir įsigiję solidžių legionierių (T. Dardeną, Oliverį Lafayette’ą, Jeffą Foote’ą), komandos savininkas Vladimiras Romanovas pridėjo dar ir naują trenerį – serbą Aleksandrą Trifunovičių keičia ispanas Joanas Plaza.
Panašu, kad „Žalgirio“ garsios kalbos apie patekimą bent jau į pirmojo aštuntuko etapą šiemet turi daugiausia šansų būti įgyvendintos per keletą pastarųjų sezonų. Vienintelis rimtas Kauno klubo nuostolis – vis dėlto į NBA neišvykęs ir CSKA papildęs Sonny Weemsas. Nors jo galimybės dar vienam sezonui užsivilkti žaliai baltus marškinėlius jau nuo pavasario atrodė mažų mažiausiai miglotos.
Skaudžiausiai nukraujavę
Paradoksalu, tačiau šią vasarą rimčiausių praradimų patyrė tos komandos, kurios paprastai diktuoja vasaros rinkos tendencijas.
Populiariausia komanda – Maskvos CSKA. Taip, klubą papildė nemažai gerų ir talentingų krepšininkų – S. Weemsas, Zoranas Ercegas, Vladimiras Micovas ar Drew Nicholas. Tačiau kaip galima išmatuoti į „Minnesota Timberwolves“ išvykusių Aleksejaus Švedo ir (ypač) Andrejaus Kirilenkos svarbą? Pastarasis ne tik gavo naudingiausio praėjusios sezono žaidėjo titulą, tačiau apskritai buvo nesustojantis komandos variklis, aikštėje vienodai gerai daręs viską.
CSKA per vasarą tikrai neprarado tiek, kad šiemet jį jau būtų galima nurašyti. Komandoje liko smogiamoji jėga iš Serbijos Milošas Teodosičius ir Nenadas Krstičius. Liko ir vietiniai rekrūtai – komandos kapitonas Viktoras Chriapa, Andrejus Voroncevičius ir Antonas Ponkrašovas. Tačiau nors žvaigždžių komandoje netrūksta, pernai net visagalis A. Kirilenka neatnešė klubui Eurolygos čempionų titulo. Klausimas, ar Ettore Messinos vadovaujamiems armiečiams pavyks jį iškovoti šiemet.
Pastarąjį dešimtmetį Atėnų „Panathinaikos“ buvo stabilumo Eurolygoje įsikūnijimas. Tačiau šiemet Graikijos vicečempionų stovykloje įvyko tikra revoliucija. Komandą paliko beveik visi žaidėjai ir ilgametis strategas Željko Obradovičius. Iš praėjusio sezono krepšininkų klube liko tik gynybos etalonas Dimitris Diamantidis ir veteranas Kostas Tsartsaris. Komandą į buvusias pergales bandys sugrąžinti vasarą atvykę amerikiečiai Hiltonas Armstrongas, Derwinas Kitchenas ir Michaelas Bramosas, Turkiją į Graikiją iškeitęs R. Ukičius, lietuvis Jonas Mačiulis bei graikų monstras Sofoklis Schortsanitis. Šį legioną į priekį ves Graikijos specialistas 38 metų Argyris Pedoulakis.
Kartu su Graikijos krepšinio flagmanais iš Atėnų naują istorijos puslapį atversti nusprendė ir Sienos „Montepaschi“ komanda. Vasarą praradę (ar paleidę?) visus savo lyderius (R. Kaukėną, K. Lavrinovičių, B. McCalebbą, D. Anderseną) ir trenerį S. Pianigiani, seniausio pasaulio banko valdytojai ir klubo savininkai komandą papildė gynėjais Bobby Brownu, Marcelusu Kempu iš Stambulo „Besiktas“, buvusiu „Lietuvos ryto“ snaiperiu Aleksandru Rašičiumi, universaliuoju gruzinu Viktoru Sanikidze bei aukštaūgiu Mario Kasunu. Pavardės, kurios neskamba kaip elitinės Eurolygos komandos. Tačiau Sienos klubas visada ypač pasižymėjo įžvalgumu ir net su, regis, vidutiniška sudėtimi būdavo etatiniai finalinio ketverto dalyviai.
Skaudžiausiai yra ne tai, kas pakeitė buvusius žaidėjus. Daug didesnis nuostolis yra tada, kai per vieną vasarą klubą palieka tie žaidėjai ir treneris, kurie ilgus metus kėlė komandą į viršūnę. Spalio mėnesį prasidedantis sezonas parodys, ar estafetes jie pardavė į tinkamas rankas.
Realiausi pretendentai žaisti šio sezono finalo ketverte:
„Barcelona Regal“
Prarado tris priekinės linijos žaidėjus ir į Kazanės „Unics“ išvykusį Chucką Eidsoną, tačiau išsaugojo klubo branduolį ir kaip visada yra vieni sezono favoritų.
Stambulo „Anadolu Efes“
Komandą per vasarą paliko keli svarbūs žaidėjai (Tarence’as Kinsey, O. Lafayette’as), tačiau įsigiję Turkijos rinktinės ir buvusį „Cleveland Cavaliers“ vidurio puolėją bei pernai iki NBA lokauto pabaigos „Maccabi“ spindėjusį Jordaną Farmarą, Turkijos vicečempionai šiemet turi daug galimybių pasiekti išsvajotąjį finalinį ketvertą.
Stambulo „Fenerbahce Ülker“
Jeigu šios vasaros investicijos antrai Stambulo komandai šiemet neatsipirks, klubo vadovams rimtai teks susimąstyti, ar krepšinis yra ta sritis, kur jie gali dirbti.
Maskvos CSKA
Jie prarado A. Kirilenką, A. Švedą ir karjerą baigusį Ramūną Šiškauską, tačiau Rusijos sporto milžinas yra tiesiog per geras, kad jo neminėtume prie sezono favoritų.
