Iškylą ar ilgesnes atostogas prie ežero apkartina vabzdžiai. Vienų įkandimai baigiasi po poros dienų trukusių nemalonių pojūčių, o dėl kitų gali tekti kreiptis į gydytoją.
Vasaros ramybę drumsčia įvairiausi vabzdžiai. Uodų ar bimbalų įkandimai nėra tokie pavojingi, bet bičių, širšių ar erkių ataka gali baigtis liūdniau.
Uodai pavojingi jautriems žmonėms
Dažnai šeimai, ypač su mažais vaikais, savaitgalis ar ilgesnės atostogos kaime prie ežero baigiasi uodų sukeltais nemalonumais. Nors tų vabzdžių įkandimas ir neatrodo pavojingas, vis dėlto mažiems vaikams tai gali baigtis liūdniau. Retai, tačiau uodai taip sukapoja ploną mažylio odelę ir sukelia tokią alerginę reakciją, kad mamai būna sunku atpažinti savo ištinusį vaiką. Jautri vaiko odelė reaguoja į uodų įkandimus: išsyk parausta, sukąstos vietos ištinsta, kamuoja nepakeliamas niežulys.
Kai kurie suaugusieji irgi ypač jautriai reaguoja į uodų įkandimus. Tokiems žmonėms nedelsiant reikalinga profesionali gydytojo pagalba. Kartais nukentėjusysis taip ištinsta, kad būtina suleisti vaistų nuo alergijos.
Būna, kad uodų įkandimų vietos nudraskomos taip, jog situacija komplikuojasi ir prasideda infekcija. Ją privalu rimtai gydyti.
Norėdami padėti jautriai į įkandimus reaguojančiam žmogui, artimieji griebiasi įvairiausių priemonių. Jeigu šalia nėra vaistinės, kurioje galėtumėte įsigyti skausmą ir niežulį malšinančio tepalo, gana veiksmingas būdas sumažinti reakciją – atvėsinti sukandžiotas vietas. Ant jų reikia dėti šalto vandens kompresus, tada oda mažiau tins, bus numalšintas niežulys ir kiti nemalonūs pojūčiai.
Jeigu vaiko ar suaugusiojo oda ypač jautri, prieš kelionę būtina kreiptis į gydytoją ir jis skirs vaistų nuo alergijos. Tada uodams įkandus mažiau niežės, nes oda ne taip jautriai reaguos.
Geluonį būtina pašalinti
Uodų įkandimai kur kas mažiau pavojingi nei bičių ar širšių įgėlimas. Kartais net vieno iš šių vabzdžių įgėlimas gali būti mirtinas.
Įgėlus bitei ar širšei gali pasireikšti ankstyva arba vėlyva alerginė reakcija. Ji gali būti lengvo arba vidutinio laipsnio, nors pasitaiko ir sunkaus laipsnio anafilaktinis šokas.
Lengvo ar vidutinio laipsnio reakcija yra tokia, kai įgėlus vabzdžiui tuoj pat ar praėjus valandai pažeidžiama oda ir gleivinė: niežti kūnas, atsiranda bėrimų, patinsta oda. Būna ir kitų simptomų: krečia šaltis, pakyla temperatūra. Esant vidutinei reakcijai dar prisideda ir lygiųjų raumenų spazmai, dusulys, pilvo skausmai, nukentėjusysis ima viduriuoti, krenta arterinis kraujo spaudimas, retėja arba greitėja pulsas. Ištikus sunkiam anafilaktiniam šokui, prarandama sąmonė, ištinka traukuliai, krenta pulsas ir arterinis kraujo spaudimas. Nespėjus laiku suteikti profesionalios pagalbos žmogus miršta.
Įgėlus bitei ar širšei reikia reaguoti greitai – kuo skubiau ištraukti vabzdžio suleistą geluonį. Traukiant jo negalima suspausti ar kitaip pažeisti. Paliktas geluonis funkcionuoja ir į žaizdą išspaudžia dar daugiau nuodų. Pašalinti geluonį reikia aštriu daiktu braukiant per jį iš šono. Įgėlimo vietą būtina atšaldyti, kad susitraukdamos kraujagyslės lėtintų nuodų paplitimą organizme.
Kasytis negalima
Dar vieni puotautojai, kurių vaišėmis mes dažnai tampame, – bimbalai. Jie kąsdami su seilėmis įleidžia ne nuodus, o medžiagą, stabdančią kraujo krešėjimą, – koaguliantą. Šie vabzdžiai kąsdami odą tarsi įpjauna. Įkandimo vietoje atsiranda daug didesnis patinimas, nei įkandus uodui.
Įkandus bimbalui negalima kasyti niežtinčios odos, nes tada alergenas pasiskirsto toliau, niežti dar labiau, kyla infekcijos pavojus.
Bimbalo įkandimas savaime nėra baisus, tačiau šie vabzdžiai gali platinti infekcines ligas: maliariją, tuliaremiją ir kt.
Bimbalo įkandimo vietą reikia dezinfekuoti – švariai nuplauti vandeniu, vatos tamponėlį suvilgyti spiritu ir patepti įkąstą vietą. Odą nuraminti padeda ir arbatmedžių, mėtų, alijošių aliejus.
Ligų nešiotojos erkės
Didžiausią nerimą kelia erkės. Įsisiurbusią erkę reikia švariomis rankomis ir steriliu pincetu ištraukti. Specialistai pabrėžia, kad įkandimo vietos negalima tepti sviestu, aliejumi ar kitais riebalais: kai kurie žmonės taip elgiasi, nes mano, neva erkę išimti taip bus lengviau. Ištraukus gyvį pincetu, įkandimo vieta gali truputį patinti, parausti. Gydytojai ramina, kad tai paprasčiausia organizmo reakcija į įkandimą. Žinoma, erkės gali perduoti žmogui platinamas ligas.
Erkių platinamai Laimo ligai (boreliozei) būdingas požymis – apie 5 centimetrų skersmens odos bėrimas, turintis aiškius rausvai alyvinės spalvos ar tamsesnius kraštus. Jis atsiranda tik antrą savaitę po įkandimo. Žmogui gali skaudėti galvą, raumenis, sąnarius, gali pakilti temperatūra, apimti bendras silpnumas. Tokiu atveju gydytojai tyrimų nebeatlieka, nes diagnozė ir taip aiški. Kitais atvejais kraujo tyrimas veiksmingas tik praėjus kelioms savaitėms po įkandimo. Tada kraujyje galima aptikti specifinių pakitimų, leidžiančių nustatyti, ar žmogus užsikrėtė Laimo liga. Negydant Laimo ligos gresia smegenų žievės pakitimai, veido raumenų pakenkimai. Žmogų nuolat kamuoja nuovargis, silpnumas.
Dar viena erkių platinama liga, kurios užkratas gali būti perduotas vabzdžiui įsisiurbus į odą, – erkinis encefalitas. Liga prasideda į gripą panašiais požymiais. Žmogus karščiuoja – temperatūra pakyla iki 39–40 laipsnių, ligonis skundžiasi nuovargiu, apetito stoka, silpnumu. Jį vargina kaklo, nugaros, rankų raumenų skausmai. Ligonį gali pykinti, jis vemia, vėliau jį gali ištikti traukuliai, žmogus ima kliedėti. Nuo užsikrėtimo iki pirmųjų požymių praeina vidutiniškai 7–14 dienų. Vėliau atsiranda įvairūs galvos ir nugaros smegenų bei jų dangalų pažeidimai: meningitas, meningoencefalitas.
Jei laiku nespėjama kreiptis profesionalios pagalbos, liga gali turėti ir liekamųjų reiškinių: galūnių paralyžiai, raumenų atrofija, sutrikusi koordinacija, psichika. Kamuoja įvairūs neurologiniai simptomai: galvos skausmai, dėmesio sutrikimas, blogėja atmintis, padidėja dirglumas, sutrinka miegas.
Parengė K. JUŠKAITĖ
