Kasdien vis šiltėjantys ir saulės išsiilgusiuosius džiuginantys vasariški orai signalizuoja apie maudymosi sezono pradžią. Drąsiausieji jau nėrė į vandenį tik paskelbus oficialų maudynių sezoną, o atsargesni dar niekur neskuba ir klausia, kaip saugiai mėgautis vandens malonumais?
Atšilus orams dauguma gyventojų patraukia prie ežerų, upių ir kitų vandens telkinių mėgautis saulės ir vandens teikiamais malonumais. Vanduo – puiki pramoga ir poilsis, tačiau jame slypi daug pavojų sveikatai, ypač deramai neprižiūrimiems vaikams.
Dėmesys vandens kokybei
Gaila, bet Lietuvoje saugu maudytis ne kiekviename vandens telkinyje.
Likus 2 savaitėms iki maudymosi sezono pradžios pradedami maudyklų vandens kokybės tyrimai ir reguliariai atliekami kas dvi savaites birželio, liepos, rugpjūčio mėnesiais.
Vandens kokybė turi būti stebima maudyklose, įtrauktose į stebimų Lietuvos maudyklų sąrašą. Tokių yra 112, iš jų 16 priekrančių ir 96 – vidaus vandenų.
Kaip nustatoma maudyklų vandens kokybė? Yra stebimi ir vertinami maudyklų vandens cheminiai, fizikiniai ir bakteriologiniai rodikliai. Maudyklų vandens kokybė vertinama pagal du mikrobiologinius parametrus: žarninius enterokokus ir žarnines lazdeles. Atsižvelgiant į higienos normos reikalavimus, žarninių enterokokų turi būti ne daugiau kaip 100 kolonijas sudarančių vienetų 100 ml vandens, o žarninių lazdelių – ne daugiau kaip 1000 100 ml vandens. Pavyzdžiui, besimaudant mikroorganizmais (žarniniais enterokokais ar žarninėmis lazdelėmis) užterštame vandenyje, galima susirgti odos infekcijomis. Nurijus tokio vandens gresia virškinimo trakto infekcinės ligos (gastroenteritas). Taip pat galima užsikrėsti akių, ausų, nosies ertmės, viršutinių kvėpavimų takų infekcinėmis ligomis.
Tiesa, vertinant maudyklų vandens kokybę neatsižvelgiama į šiukšlinimą aplink maudyklą, teršimą ar kitus žalos gamtai aspektus.
Informaciją apie maudyklų vandens kokybę kiekvienoje apskrityje galite rasti Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro tinklalapyje.
Pavojai vandenyje
Plaukimas yra viena geriausių vasaros laisvalaikio pramogų, teikianti išties daug naudos sveikatai ir fizinei būklei. Plaukiojant vandenyje mobilizuojama medžiagų apykaita, stimuliuojama kvėpavimo sistema. Plaukimas ramina nervus, gerina miego kokybę, atkuria raumenų tonusą. Plaukiant žmogaus kūnas masažuojamas, nes vandens slėgis tarsi glosto odą, tuomet gerinama kūno paviršiaus kraujotaka.
Tačiau neretai vandens malonumų išsiilgusieji tampa tikru galvos skausmu medikams. Neatsargumas, neapdairumas bei taisyklių ignoravimas neretai baigiasi traumomis ar net mirtimi vandenyje.
Pagrindiniai pavojai vandenyje dažniausiai kyla dėl nežinomo kranto, stiprios srovės, mėšlungio, savo galimybių pervertinimo.
Niekada neikite į vandenį apsvaigę nuo alkoholio ar kitų psichoaktyviųjų medžiagų. Apsvaigęs žmogus netinkamai reaguoja į aplinką, pervertina savo galimybes. Žinoma, kad didžioji dalis Lietuvoje nuskendusių suaugusiųjų buvo neblaivūs.
Neplaukiokite vieni. Jei pradėtumėte skęsti, kartu plaukiantis žmogus galėtų jums padėti išsigelbėti. Nesimaudykite už gylį ribojančių plūdurų. Būtina visada paisyti paplūdimyje esančių ženklų ir vėliavos įspėjimų. Be to, plaukioti privaloma tik gelbėtojų prižiūrimose vietose. Šalia budintys gelbėtojai nelaimės atveju greičiau suteiks profesionalią pagalbą.
Į seklų ar nepažįstamą vandens telkinį iš pradžių visada reikia bristi, o ne nerti ar šokti. Nėrimas į vandenį galva į priekį yra viena dažniausių galvos ir kaklo traumų priežasčių, o tokių traumų pasekmės išties liūdnos.
Specialistai įspėja, kad niekuomet staigiai nešoktumėte į vandenį, jei ilgai kaitinotės saulėje. Pirmiau apsišlakstykite vandeniu. Įkaitusį kūną staiga panardinus į vandenį, raumenis gali sutraukti mėšlungis. Mėšlungis – staigus, stiprus ir skausmingas raumens susitraukimas, dėl kurio dažnai imama skęsti.
Jei visgi vandenyje raumenis sutraukė, stenkitės nepanikuoti (net ir mėšlungio atveju galite valdyti galūnę), įtempkite raumenį ir plaukite į krantą.
Maudytis nežinomame vandens telkinyje yra labai nesaugu. Tvenkinys ar ežeras prie kranto gali būti seklus, bet toliau staiga ir smarkiai gilėti. Ant telkinio dugno gali būti šiukšlių, stiklo šukių, akmenų, atsiranda didelė tikimybė susižeisti.
Atsargiau mėgautis vasaros maudynėmis turėtų ir tam tikromis ligomis sergantys žmonės. Menkai užsigrūdinusieji, pasinėrę į nepakankamai įšilusį vandenį, gali gauti slogą, susirgti bronchitu, angina, sąnarių, šlapimo pūslės, o vyrai – dar ir prostatos uždegimais. Įbridus į vėsesnį vandenį staiga susiaurėja odos kraujagyslės, todėl gali pakilti kraujospūdis. Dėl šios priežasties jautresnius, širdies ir kraujagyslių ligomis sergančius žmones tokiu momentu gali ištikti infarktas ar insultas. Tokių negalavimų turintiems žmonėms taip pat nepatartina kaitintis saulėje.
Vaikų priežiūra
Specialistai atkreipia dėmesį į mažamečių vaikų saugumą prie vandens. Tėvams jie pataria kuo anksčiau mokyti vaikus plaukti. Tačiau vaikus prie vandens prižiūrėti būtina nepaisant jų plaukimo įgūdžių. Rekomenduojama visada nepertraukiamai ir iš arti stebėti prižiūrimą vaiką, esantį vandenyje ar šalia vandens. Vaikai iki 5 metų skęsta tyliai, nes panėrę į vandenį jie nesuvokia, kas vyksta. Jiems nuskęsti užtenka kelių sekundžių, todėl mažamečių skendimų rizika itin didelė. Nepalikite vaikų saugoti vyresniems vaikams, nes jie nėra tokie atidūs ir atsakingi kaip suaugusieji. Pasirūpinkite vaikų saugumu, maudytis jiems leiskite tik su gelbėjimosi liemenėmis. Atminkite, kad pripučiamieji ratai, rankovės yra tik žaislai, o ne gelbėjimosi priemonė.
Saugaus elgesio prie vandens atmintinė:
* Neplaukiokite vieni.
* Niekada neplaukiokite audros metu ar naktį.
* Plaukiokite tik saugiose vietose.
* Į vandens telkinius, kuriuose maudotės pirmą kartą, briskite, o ne šokite nuo kranto, lieptelio ar pan.
* Maudantis negalima kramtyti gumos ar valgyti.
* Nesimaudykite iškart po valgio, apsvaigę nuo alkoholio ar kitų svaigiųjų medžiagų.
* Nestovėkite ir nežaiskite ten, kur galima netikėtai įkristi į vandenį.
* Nepalikite prie vandens be priežiūros mažamečių vaikų.
* Neplaukite už plūdurų, nors ir esate geras plaukikas.
* Perkaitę saulėje, nešokite staiga į vandenį, prieš tai juo apsišlakstykite.
* Žaibuojant ypač pavojinga būti šalia vandens telkinių. Jei besimaudant, žvejojant ar besiirstant valtimi užklumpa perkūnija, nedelsdami skubėkite į krantą.
Parengė K. JUŠKAITĖ
