Vasariška dieta širdžiai – kažkas negirdėta ir nauja. Jos nerasime literatūroje, apie ją nepapasakos šeimos gydytojas. Paprastai dieta širdies ligomis sergantiems pacientams vadinama riebalų ir cholesterolio sumažinto kiekio dieta.
Maisto papildai širdžiai auga mūsų soduose, daržuose, tik pasistenkime juos suvalgyti ir prisikaupti žiemai.
Kraujagyslių uždegimas
Jokio ryšio su vasara, bet labai aiškiai siejama su riebalais ir cholesteroliu maiste. Nors visiems intensyviai peršama nuomonė, kad pagrindinis širdies ligų kaltininkas yra cholesterolis, nors dauguma pagyvenusių žmonių kartkartėmis tikrinasi cholesterolio kiekį kraujyje, o nemaža dalis geria cholesterolį mažinančių vaistų, didžiausias mirtingumas ir toliau išlieka tarp širdies ligomis sergančių žmonių.
Išgirstame net ginčytinų nuomonių: dietoje cholesterolio labai mažai, o kraujyje nemažėja; dvejus metus valgiaraštyje dominuoja žuvis, o susirgo miokardo infarktu; vos perkopė trisdešimtmetį, o jau miokardo infarktas…
Net gydytojai pateikia statistinius duomenis, kad apie 80 proc. infarktų įvyksta esant normaliam cholesterolio kiekiui kraujyje. Todėl imame abejoti, ar vien cholesterolis žeidžia širdies kraujagysles ir susargdina širdį.
Pastaraisiais metais vis dažniau imama kalbėti, kad reikia saugoti kraujagysles: mažinti jų uždegimą, tonusą bei spazmus, neleisti, kad į jas nusėstų cholesterolis ir kalcis, didinti kraujagyslių elastingumą…
Kai uždegimas išsivysto sąnariuose, skrandyje ar kituose organuose, jaučiame skausmą, kyla temperatūra, kosėjam ar panašiai. Bet niekas dar nejautė širdies kraujagyslės uždegimo. Jei kraujagyslę pažeidė nikotinas, jei streso metu ji suspazmavo ir įtrūko, vystosi uždegiminė vieta, į kurią greičiau nusėda cholesterolis, kalcis, kurioje greičiau formuojasi trombas, užkišantis kraujagyslę.
Todėl žmogaus kraujyje nuolat turi būti nuo uždegimo saugančių medžiagų. Taigi verta pasidomėti augaliniu maistu – vaisiais, uogomis, daržovėmis.
Antistresinės medžiagos iš augalų
Augdami augalai patiria labai daug stresų. Tai ne tik drėgmės trūkimas, bet ir radiacija, virusai, bakterijos, grybeliai, jų sukeliamos ligos. Tačiau sergantį augalą matome retai.
Mokslas ėmė domėtis, kas augalus apsaugo nuo gamtinių stresų. Pasirodo, patys augalai pasigamina tūkstančius įvairių medžiagų, veikiančių juos puolančias bakterijas, mažinančių uždegimą, stiprinančių atsparumą karščiui ar drėgmės stokai.
Kiekviena tų medžiagų turi pavadinimą, bet mes jas vadiname antioksidantais, flavonoidais arba biologiškai aktyviomis medžiagomis.
Jos gali padaryti stebuklą ir žmogaus organizme. Augalų biologiškai aktyvios medžiagos didina kraujagyslių elastingumą, mažina vidinės sienelės uždegimą, cholesterolio gamybą kepenyse, trombocitų sulipimą, kraujospūdį.
Tačiau mes nejaučiame šio stebuklo, nes mažai valgome augalinio maisto. Biologiškai aktyvių medžiagų daugiausia prigamina natūraliomis sąlygomis augantys vaisiai, uogos, daržovės, medžiai ir krūmai, o ne komerciniais tikslais auginami – neįtikėtino dydžio uogos, vaisiai ir daržovės.
Tik tie, kas patyrė dažnus gamtinius stresus, susintetino ir daug apsauginių faktorių. Kadangi biologiškai aktyvios medžiagos yra augalų pigmentai, rinkimės ryškiausią spalvą – ryškiai ar tamsiai raudoną, mėlyną, žalią.
Pvz., likopeno daugiau turės raudonas pomidoras nei geltonas; katechinų daugiau gausime valgydami mėlynas, o ne žaliąsias vynuoges; kvarcetino daugiausia yra obuolio žievelėje, o ne minkštime, tirštose sultyse, o ne skaidriose; naudingesnė bus žalioji arbata, o ne juodoji, 70 proc. juodasis šokoladas, o ne pieniškas; vitaminų, mineralų ir gydomųjų medžiagų daugiau turi tamsus miško ir grikių medus, o ne šviesus, geltonas.
Dienos norma
Pasinaudokime vasara ir suvalgykime rekomenduojamą dienos normą daržovių – apie 500 g, o vaisių ir uogų – 300 g. Jei kam atrodys per daug, tai žinokite, kad mūsų žemė yra nualinta ir augalai nepasiima tiek medžiagų, kiek pasiimdavo prieš penkiasdešimt metų.
Stebėtinai didelės uogos ar vaisiai trąšomis skatinami augti greitai ir nespėja prigaminti reikiamo kiekio vitaminų. Jei norime pratęsti vasarą, geriausia uogas šaldyti – būtent tokios būklės jos išsaugo daugiausia vitaminų. Medų po šaukštelį ar du valgykime kasdien, o ne tik tada, kai susergame.
Taigi maisto papildai širdžiai dabar auga mūsų soduose, daržuose, tik pasistenkime juos suvalgyti ir prisikaupti žiemai.
Virginija VILEMIENĖ, gydytoja dietologė
