Istorija
Net senovėje žmonės suprato, kad be batų gyventi sunku.
Šaltuoju metų laiku jie kojas apvyniodavo žvėrių kailiu, šiltuose kraštuose kaip
avalynė tarnavo prie padų pritvirtinti palmių lapai, juos galima laikyti sandalų
pirmtakais. Žinoma, bėgant laikui avalynė vis gražėjo ir tapo patogesnė. Graikai
ir romėnai pirmieji pradėjo siūti batus specialiai kairei ir dešinei kojai.
Vėliau šios veidrodiniu principu siuvamos simetriškos avalynės atsisakė. Tik
1796 m. olandų gydytojas Pietras Kamperas atkreipė dėmesį , kad ne veidrodiškai
simetriška, tiesi avalynė kelia nepatogumų, žaloja kojas. Į jo žodžius
įsiklausyta tik po 60 metų. Tuomet vokietis medicinos profesorius Hermanas fon
Majeris nusprendė vėl imti siūti kairius ir dešinius batus.
Kai buvo išrastos naujos medžiagos – guma ir plastikas –
atsirado naujų avalynės gamybos metodų, dėl kurių avalynė tapo dar patogesnė.
Taip XIX a. pabaigoje mokslininkai iš amerikiečių gumos kompanijos pagamino
pirmuosius sportinius batelius medžiaginiu viršumi ir guminiu padu. XX a.
pradžioje prasidėjo masinė sportbačių gamyba.
Šlepetės – „už“ ir „prieš“
Šią madingą avalynę pastaruoju metu žmonės avi ne tik
paplūdimy, bet ir mieste. Tačiau ar ji nekenkia kojoms?
Svarbiausia, dėl ko šlepetės kelia nerimą specialistams, jų
plokščias padas. Dėl to kojų sausgyslės taip stipriai įsitempia, kad kai kurie
žmonės net patiria traukulius. Ilgai nešiojant šlepetes gali pradėti skaudėti
blauzdos, o padų oda gali tapti šiurkšti. Beje, su jomis lengva paslysti.
Tačiau ši avalynė turi ir savų privalumų. Pirma, kojos gali
kvėpuoti, pirštai nespaudžiami, o tai praktiškai neįmanoma avint uždarą avalynę.
Dėl to net vakare kojos nebūna ištinusios. Antra, avalynė plokščiu minkštu padu,
palyginti su kietapade, geriau kelių sąnariams – ji sumažina keliams tenkantį
krūvį, atrodo, lyg vaikščiotumėte basomis.
Neseni Amerikos mokslininkų tyrimai įrodo, kad šlepetės ir
sportiniai bateliai lanksčiais padais sveikiau kelių sąnariams nei kietapadė
avalynė. Papildomas krūvis sąnariams, atsirandantis dėl netinkamos avalynės, yra
pagrindinis osteoartrito atsiradimo faktorius, sako ortopedai. Uždara įprasta
avalynė didina kelių krūvį, todėl galima susirgti sąnarių ligomis.
Avint šlepetes svarbu stebėti kojų odą ir nagus. Ne tik todėl,
kad juos visi mato, bet ir dėl to, kad jie liudija apie kojų sveikatą.
Beje, dar vienas dalykas, į kurį reikia atkreipti dėmesį
perkant šlepetes – negalima pirkti pigiausių. Vokiečiai ekspertai atliko
specialius tyrimus, per juos iš 25 ištirtų šlepečių net 17-oje rasta pavojingų
cheminių medžiagų. Kad vasaros avalynė nekeltų sveikatos problemų, rinkitės
žinomų firmų gaminius.
Kai kurie tėvai nerimauja, kad jų vaikams vasarą nuolat avint
šlepetes gali formuotis ydinga eisena. Tačiau pagrindinė bėda yra ne ta.
Šlepetės netvirtai laikosi ant kojų, jų padas slidinėja, ir vaikas gali griūti.
Būtent todėl vaikams rekomenduojama šlepetes nešioti tik esant būtinybei –
paplūdimyje, baseine.
Sportiniai bateliai
Iš principo žmogus gali sportuoti ir basomis. 1960 metais
etiopė Abenė Bikila nubėgo olimpinę maratono distanciją basa per 2 valandas 15
minučių ir 16 sekundžių, tai buvo naujas pasaulio rekordas. Po 4-erių metų,
avėdama sportinius batelius, ji tą pačią distanciją nubėgo 4 minutėmis greičiau.
Tai įrodo, kad gerai parinkta sportinė avalynė padeda kojoms.
Pagrindinė sportbačių paskirtis – mažinti dėl smūgių į žemę
patiriamą kojų, taip pat ir stuburo, viso organizmo krūvį. Sportiniai bateliai
turi slopinti pėdos smūgius į kietą paviršių ir užtikrinti, kad energija grįžtų
žmogui.
Kita sportinės avalynės paskirtis – saugoti kojas nuo prakaito.
Prakaituodamos kojos reguliuoja kūno temperatūrą ir saugo organizmą nuo
perkrovų. Koja sportinėje avalynėje turi galėti prakaituoti, tačiau prakaitas
privalo tuoj pat išgaruoti. Būtent šito sunkiausia pasiekti gaminant avalynę.
Tačiau šiuolaikinė avalynė šiuos reikalavimus atitinka.
Avalynė turi būti pritaikyta tai sporto šakai, kuria jūs
užsiimate. Sportiniam ėjimui, tenisui, važiavimui dviračiu avalynė yra
skirtinga.
