Vasarį Lietuvoje užfiksavus nulinę infliaciją, įvykdyti Mastrichto kriterijų bus labai sudėtinga, teigia ekspertai

Vartojimo prekių ir paslaugų kainos vasario mėnesį,
palyginti su sausiu, Lietuvoje nepakito – šalyje užfiksuota nulinė infliacija.
Tačiau ekspertai teigia, jog to tikriausiai nepakaks, kad šalis įvykdytų euro
įvedimui būtiną Mastrichto infliacijos kriterijų.

Vasario mėnesio metinė infliacija (vasarį, palyginti su 2005 metų vasariu) siekė 3,3 proc., o vidutinė metinė infliacija (paskutinių 12-kos mėnesių vidutinė infliacija, palyginti su ankstesniuoju 12-kos mėnesių laikotarpiu) – 2,8 proc., pranešė Statistikos departamentas.

“Nulinė infliacija, deja, yra nepakankama tam, kad mes sumažintume savo infliacijos lygį iki tikėtino – to, kuris bus pagal Mastrichto sutarties konvergencijos kriterijų per artimiausius 2-3 mėnesius. Mūsų skaičiavimais, tai galėtų būti 2,6-2,7 proc. Todėl nulio infliacija reiškia tik tiek, kad 2,8 proc. vasario mėnesio vidutinė metinė infliacija yra daugiau”, – BNS sakė SEB Vilniaus prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.

Jis pripažino, kad suderintas vartojimo kainų indeksas, kurį vėliau paskelbs Statistikos departamentas, gali būti 0,1 procentinio punkto mažesnis (2,7 proc. – BNS), bet situacija, pasak jo, vistiek išlieka daugiau pesimistinė nei optimistinė.

“Gali atsitikti taip, kad transporto paslaugos pabrangs kovo mėnesį ir tada jau visai užbrauks mūsų šansus pasiekti teigiamą rezultatą”, – teigė G.Nausėda.

Jo teigimu, infliacija artimiausiais mėnesiais neturėtų būti labai didelė, bet nesitikima ir defliacijos: “Matyt bus labai nedidelė infliacija ir tai reiškia tik viena, kad pasiekti savo pastangomis Mastrichto infliacijos kriterijų bus labai ir labai sudėtinga, jeigu nebus daroma išlygų iš Europos centrinio banko ir Europos Komisijos”.


G.Nausėda teigia įžvelgiantis indikacijų, kad Mastrichto kriterijus bus taikomas paraidžiui, – tai yra bus imama trijų stabiliausių ES valstybių (ne iš euro zonos, o iš 25 narių), turinčių mažiausią infliaciją, vidutinė metinė infliacija plius 1,5 procentinio punkto.

Statistikos departamento analitikai prognozavo, kad vasarį šalyje bus 0,1 proc. defliacija.

Didžiausios įtakos vasario mėnesio vartotojų kainų pokyčiui turėjo 0,5 proc. pabrangę maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai, 0,7 proc. – būsto, vandens, elektros, dujų, ir kito kuro grupės prekės ir paslaugos, 1,5 proc. – įvairios prekės ir paslaugos bei 2,2 proc. atpigę drabužiai ir avalynė, 1 proc. – transporto grupės prekės ir paslaugos bei 0,4 proc. – alkoholis ir tabakas.


Vartojimo prekių kainos per vasarį sumažėjo 0,1 proc., paslaugų kainos padidėjo 0,7 procento.

Iš maisto produktų labiausiai – 4,5 proc. brango daržovės ir bulvės, 0,6 proc.- duona ir grūdų produktai, 2,2 proc. – šaldytos žuvys, 1,7 proc. – rūkyti mėsos gaminiai. Tačiau 1,5 proc. atpigo kava, arbatžolės, kakava, 0,6 proc. – šviežia, šaldyta, užšaldyta mėsa, 1,4 proc. – sūdytos žuvys.


Pasak pranešimo, būsto grupės kainas labiausiai paveikė 1,3 proc. pabrangęs karštas vanduo ir centralizuota šiluma, 2,7 proc. – malkos, 0,9 proc. – būsto priežiūra ir remontas, 1,6 proc. – suskystintos dujos maistui gaminti bei kitų prekių ir paslaugų mažai pasikeitusios arba nepakitusios kainos.


Per mėnesį benzino kainos smuko 2,6 proc., lengvųjų automobilių – 2,8 proc., dyzelinių degalų – 1,1 proc., be to, po 1,4 proc. pabrango keleivinio kelių transporto paslaugos ir suskystintos automobilių dujos, 8,1 proc. – tolimojo susisiekimo keleivinio geležinkelio transporto paslaugos.


Įvairių prekių ir paslaugų grupėje 13,2 proc. pabrango transporto priemonių draudimas, 10,6 proc. – laidojimo, 0,3 proc. – finansinio tarpininkavimo paslaugos, 0,6 proc. – juvelyriniai dirbiniai ir laikrodžiai.

Dėl nuolaidų 1,9 proc. mažėjo drabužių, 2,9 proc. – avalynės kainos. Drabužių valymo, taisymo ir nuomos paslaugos pabrango 0,7 proc., avalynės taisymas – 1 procentu.

Alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių kainų sumažėjimą labiausiai paveikė 1,3 proc. atpigęs alus, 0,7 – degtinė. Cigaretės be filtro pabrango 0,4 procento.

Be to, 1 proc. pabrango farmacijos gaminiai, 2,2 proc. – gėles, 0,3 proc. – baldai, 0,8 proc. – odontologų paslaugos, 0,6 proc. – optikos prekės, o po 0,6 proc. atpigo namų ūkio valymo ir priežiūros priemonės ir duomenų apdorojimo įrenginiai, 0,8 proc. – garso ir vaizdo aparatūra, 0,9 proc. – telefonų ir telefaksų įranga.


BNS

Bendrinti šį straipsnį
Komentarų: 0

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto