Kiekvienas savo namų vaistinėlėje turime bent kelių rūšių vaistų. Tačiau vasarą, kai saulės spinduliai itin aktyvūs, priemonės, kurios turėtų gydyti negalavimus, dažnai virsta jų priežastimi.
Rodos, net ir visai nekalti nesteroidiniai uždegimą slopinantys vaistai nuo skausmo, vartojami deginantis, gali pridaryti rimtų odos bėdų.
Vasaros sezonas – pats darbymetis alergologams. Specialistai ne veltui pataria vartojant kokius nors vaistus vengti tiesioginių saulės spindulių, jokiu būdu nesideginti. Kai kurie vaistai gali sukelti odos reakciją net ir vartojami labai nedideliais kiekiais.
Tokią reakciją medikai vadina fotosensibilizacija – tai procesas, kurio metu imuninės sistemos reakciją į vaistus aktyvina saulės spinduliuotė.
Nors fotosensibilizacijos reakcija primena saulės nudegimą, tačiau iš tikrųjų išsivysto dėl reakcijos tarp saulės šviesos ir išgertų vaistų ar odos absorbuotų cheminių medžiagų.
Fotosensibilizacijos reakcijos yra nenuspėjamos ir gali pasireikšti labai įvairiai: stipriu odos nudeginimu, saulės paveiktų odos plotų parudavimu, odos paraudimu, gali atsirasti bėrimų, gali būti juntamas diskomfortas, deginimas, skausmas, sunkiais atvejais saulės paveiktoje vietoje susidaro pūslelės. Pažeidimas gali atsirasti bet kokioje saulės apšvitintoje srityje, o kai kurie odos pokyčiai yra negrįžtami.
Pavojingi net vaistai nuo skausmo
Fotosensibilizacijos procesus organizme gali sukelti šimtai vartojamų vaistų rūšių. Didelė tikimybė, jog oda jautriai sureaguos į saulės šviesą žmonėms, vartojantiems antibiotikus, vaistus kraujospūdžiui mažinti, vaistus nuo diabeto, alergijos, kai kuriuos antidepresantus.
Rimčiau į gydytojų perspėjimus turėtų reaguoti ir moterys, vartojančios vaistus nuo neplanuoto pastojimo ar menopauzės problemų.
Rodos, net visai nekalti nesteroidiniai uždegimą slopinantys vaistai nuo skausmo, vartojami deginantis, gali pridaryti rimtų odos bėdų.
Alergines ir kitokios kilmės odos reakcijas gali sukelti ir kvepalai ar įdegio kremai, veikiami saulės ant odos. Jų sudėtyje yra bioaktyvių medžiagų, pavyzdžiui, vitamino A, bergamotės, aštrinančios reakcijas į saulės spinduliuotę.
Saugokitės saulės spindulių
Norėdami apsisaugoti nuo galimų vaistų ir saulės sąveikų, atidžiai skaitykite vaistų informacinį lapelį. Jei vartojate fotosensibilizuojančius vaistus, saugokite odą nuo tiesioginių saulės spindulių.
Tam naudokite kremus su kuo didesniu SPF faktoriumi, dėvėkite galvos apdangalus, sudarančius ant veido šešėlį, vilkėkite visą kūną dengiančius drabužius.
Jei prasidėjo nesmarki reakcija nedideliame odos plote, gali padėti, jei tą vietą patrinsite šviežiai nuskinto alavijo lapo sultimis. Taip pat galite įtrinti pažeistą vietą eteriniu levandų aliejumi. Galima uždėti vėsų kompresą su keliais lašais levandų aliejaus. Nuslopinti uždegimo skausmą gali padėti ir geriamosios sodos kompresas.
Kaltininkė – saulė
Tiesa, net ir menkiausi saulės spinduliai gali būti pavojingi žmonėms, net ir nevartojantiems jokių vaistų, tačiau turintiems alergiją saulei, arba kitaip saulės dilgėlinę.
Kaip žinome, alergija yra neįprasta, nenormali organizmo imuninės sistemos reakcija į aplinkoje esančias įvairias medžiagas arba medžiagas, susidarančias organizmo viduje dėl aplinkos veiksnių poveikio. Saulės spinduliai, būtent A tipo ultravioletiniai spinduliai (UVA), arba matoma šviesa, ir gali sukelti šių medžiagų susidarymą odoje, o kartu ir būti alerginių odos reakcijų priežastis.
Veikiant saulės spinduliams odos paviršiniame sluoksnyje (epidermyje) susidaro naujų antigenų, prieš kuriuos imuninė sistema pradeda gaminti specifinius imunoglobulinus E (IgE). Šie IgE iš putliųjų odos ląstelių išlaisvina histaminą ir kitas medžiagas, sukeliančias odos paraudimą, niežulį ar bėrimą. Kartais į dilgėlinės vystymąsi įsitraukia ir sudėtingesni mechanizmai.
Saulės sukelta dilgėline, arba alergija saulei, sergama visame pasaulyje, tačiau apskritai tai nėra dažna liga. Paprastai saulės sukelta dilgėlinė pasireiškia jauname amžiuje, dažniau moterims nei vyrams. Jai būdinga tai, kad pabuvus saulėje greitai oda parausta, pradeda niežtėti, atsiranda bėrimas, panašus į nudilginimą arba uodo įkandimą. Retkarčiais kartu gali atsirasti ir bendras silpnumas, galvos skausmas. Bėrimai ir niežulys ryškesni būna tose vietose, kurias retai veikia saulės spinduliai. Kadangi bėrimus sukeliantys UVA spinduliai pereina įvairius barjerus, bėrimai gali pasireikšti ir būnant patalpoje prie lango ar net drabužiais uždengtose vietose.
Alergijos saulei simptomai atsiranda iškart po saulės poveikio ir išnyksta nebūnant saulėje per 24 valandas. Kai bėrimai išlieka ilgiau, tai ne alergija, o vadinamasis polimorfinis šviesos sukeltas bėrimas. Šias dvi ligas atskirti gali tik gydytojas, nes skiriasi jų simptomai bei gydymas.
Deja, tačiau tik 25 procentai žmonių, turinčių šią alergiją, iš jos „išauga“, jos atsikrato. Apie 50 procentų pacientų, laikui bėgant, būklė pagerėja. Visgi net ketvirtadaliui žmonių kuo toliau, tuo darosi vis blogiau.
Parengė K. Juškaitė
Jei esate alergiškas saulei
* Nepulkite iš karto į atvirą saulę. Jeigu ketinate važiuoti atostogauti, 4–6 savaites prieš kelionę reikėtų pratintis prie saulės naudojant specialias apsaugos priemones.
* Taip pat nereikėtų pamiršti odą saugoti ir maudantis vandens telkiniuose – būtinai rinkitės vandeniui atsparų apsauginį kremą, nepamirškite ir kepurės, jei reikia, net ir marškinėlių.
* Nustačius alergiją saulei, visuomet reikėtų turėti tablečių nuo alergijos, hidrolipidinio kremo, gydytojo paskirtą hormoninį tepaliuką ir kokią nors lengvą drėkinamąją priemonę, kuri ramintų odą. Prieš miegą reikėtų išgerti tabletę nuo alergijos, kūną patepti raminamuoju kremu, rytais odą padengti hidrolipidinio kremo sluoksniu ir bent kartą per dieną teptis hormoniniu tepaliuku. Toks gydymas turi būti sistemingas ir trukti bent penkias dienas.
