Rugsėjį sumažėjo manančiųjų, kad per artimiausius metus pavyks sutaupyti šiek tiek lėšų.
Šį mėnesį vartotojų pasitikėjimo rodiklis buvo minus 18 ir, palyginti su rugpjūčiu, sumažėjo vienu procentiniu punktu, praneša Lietuvos statistikos departamentas.
Tokį mažėjimą lėmė blogesnės visų pasitikėjimo sudedamųjų dalių prognozės: daugiau gyventojų prognozavo šalies ekonominės padėties blogėjimą ir bedarbių skaičiaus augimą. Sumažėjo ir gyventojų, kurie mano, kad per artimiausius metus jų namų ūkio finansinė padėtis pagerės, o patys galės šiek tiek sutaupyti.
Savo finansinės padėties pagerėjimą per artimiausius metus rugsėjį prognozavo 15 procentų respondentų, o rugpjūtį taip manančių buvo 17 procentų. Manančiųjų, kad finansinė padėtis blogės, rugsėjį buvo 26 procentai, o rugpjūtį – 24 procentai.
Vertindami šalies ekonominę padėtį, 19 procentų gyventojų teigė, kad ekonominė padėtis per praėjusius metus pagerėjo, 41 procentas – kad pablogėjo, 39 procentai – kad nepasikeitė (rugpjūčio mėn. – atitinkamai 18, 44 ir 37 proc.). Rugsėjį 23 procentai gyventojų tikėjosi, kad šalies ekonominė padėtis per artimiausius 12 mėnesių truputį pagerės, 30 procentų prognozavo pablogėjimą, 43 procentai teigė, kad padėtis išliks tokia pati (rugpjūtį – atitinkamai 25, 27 ir 44 proc.).
Palyginti su praėjusiu mėnesiu, mieste vartotojų pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 3 procentiniais punktais, o kaime tiek pat padidėjo. Vartotojų pasitikėjimo rodiklio mažėjimą mieste lėmė blogesnės visų jo sudedamųjų dalių prognozės. Kaimo gyventojai truputį optimistiškiau vertino šalies ekonominės padėties ir bedarbių skaičiaus kitimo perspektyvas, be to, šiek tiek daugiau jų tikėjosi bent kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėnesių.
Per metus – nuo praėjusių iki šių metų rugsėjo – vartotojų pasitikėjimo rodiklis augo 8 procentiniais punktais. Ypač pasikeitė gyventojų nuomonė apie tikėtiną bedarbių skaičiaus pokytį. Per metus gyventojų, prognozuojančių bedarbių skaičiaus augimą, dalis sumažėjo nuo 59 iki 43 procentų, o besitikinčių, kad bedarbių mažės, padaugėjo nuo 13 iki 18 procentų. Gyventojų, prognozuojančių šalies ekonominės padėties blogėjimą, per metus sumažėjo nuo 36 iki 30 procentų.
