Kai vartotojai tikisi kilsiant kainoms, gamintojai ir prekybininkai gali pasiduoti pagundai į etiketes įrašyti dar didesnius skaičius.
Lietuvos vartotojai jau nebenustemba išgirdę, kad artimiausiu metu brangs vienas ar kitas produktas. Ar tokie lūkesčiai nesukuria prielaidų verslui kainų kartelę kilstelėti aukščiau, nei būtų galima pagrįsti padidėjusiomis sąnaudomis?
Šiuo metu pienas kainuoja 19-27 proc., varškė – 15-22 proc., kiaulienos kumpis – 15 proc., kvietiniai miltai – 12-17 proc., bulvės – 115 proc. daugiau nei prieš metus. Ir tai esą dar ne pabaiga. Bet kurie apie kainas užklausti gamintojai ir prekybininkai tegali konstatuoti, kad „tokios pasaulinės rinkos tendencijos“, todėl tikėtis mažesnių kainų neverta.
Apie brangsiančią produkciją kalba ir Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius Egidijus Mackevičius. Pastaruoju metu ūgtelėjo mėsos supirkimo kainos, o, pavyzdžiui, kiaulienos supirkimo kainos Lietuvoje jau net yra didesnės nei Vakarų Europoje. Be to, gyvulių augintojai priversti pirkti vien per pusmetį beveik 50 proc. pabrangusius pašarus. E.Mackevičius prognozuoja, kad artimiausiu metu, kai tik bus peržiūrėtos su prekybos centrais pasirašytos sutartys, mėsos produkcija brangs 10-15 proc.
„Mėsos produkcijos kainų augimas neišvengiamas, nes rinkoje nėra jokių ženklų, kad pašarai galėtų pigti“, – kainų didėjimo priežastis vardijo asociacijos vadovas.
Rinkos principai prieš kartelį
Stebint, kaip parduotuvėse kone kasdien brangsta maistas, kyla klausimas: galbūt verslas linkęs sparčiau įsukti kainų karuselę ir pasinaudoti rinkoje įsitvirtinusiais lūkesčiais, belaukiant, kas ir vėl brangs?
Ugnius Savickas, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto vadovų studijų ir mokymų direktorius, pastebėjo, kad šiuo metu šalies ekonomika didžiąja dalimi laikosi ant optimistinių nuotaikų ir vartotojų lūkesčių. „Verslas tą jaučia, tad gali nepraleisti progos pasikelti kainas daugiau, nei būtų galima pagrįsti didėjančiomis sąnaudomis“, – teigė U. Savickas ir priminė, kad tokių atvejų rinkoje būta.
Tačiau pašnekovas linkęs tikėti vis dar veikiančiais „rinkos savireguliacijos principais“. Itin aukštai pakelti kainų neleis ir konkurentai, nebent šie sudarytų draudžiamus kartelinius susitarimus. O juos turėtų susekti Konkurencijos taryba.
Nepagrįstai kainas keliančios įmonės gali rizikuoti netekti savo užimtos rinkos dalies, nes vartotojų perkamoji galia vis dar trapi, o ir tarp konkurentų gali atsirasti pretenduojančių į „mažų kainų lyderius“.
„Žinoma, įeiti į Lietuvos mažmeninę rinką naujiems žaidėjams nėra paprasta. Tačiau galbūt mūsų šalyje vėl grįš laikai, kai atgims smulkusis ir vidutinis verslas: mažos įmonės ir nedidelės parduotuvės?“ – svarstė U.Savickas.
Cukrus – jau chrestomatinis pavyzdys
Konkurencijos tarybos (KT) atstovas Aleksandras Jakiūnas taip pat nenorėtų sutikti, kad kainų didėjimo lūkesčiai šiuo metu gali leisti maisto grandinės dalyviams daugiau pasipelnyti. Vis dėlto vieną pavyzdį jau būtų galima įtraukti į Lietuvos mažmeninės prekybos istoriją. Tai – cukrus.
„Tenka pripažinti, kad gandai, lūkesčiai ir vartotojų noras apsirūpinti pigesne produkcija, iš tiesų išaugino cukraus kainas“, – konstatavo A. Jakiūnas.
SEB banko analitikai pastebi, kad rinkoje pastebimas nusiraminimas ir racionalumas dar labai trapus. Apie tai galima spręsti iš to, kaip staiga atsirado ir pasklido gandai apie neva didėsiančią cukraus kainą, kaip žmonės į tai reagavo ir kaip tie gandai materializavosi.
Kilus erzeliui dėl cukraus kainų, pinigų srautai buvo kur kas mažesni negu tuo metu, kai brango nekilnojamasis turtas. Tačiau elgesio motyvai, dėl kurių žmonės pirko cukraus daugiau negu įprastai, buvo panašūs. Vieni pirko todėl, kad, nusipirkus dabar ir pigiau, nereikėtų pirkti vėliau brangiau, o cukrus juk negenda (nebent sudrėksta ar jį užpuola skruzdėlės). Kiti skubėjo pasinaudoti galimybe uždirbti: dabar nusipirkti pigiau, kad vėliau galėtų brangiau parduoti.
„Pasirodo, kad stipriausios finansinius sprendimus lemiančios emocijos – baimė ir godumas, nepaisant nekilnojamojo turto kainų bumo, o vėliau ir ekonomikos nuosmukio pamokų, niekur nedingo“, – tikina SEB analitikai.
Taip, šiandien cukrus vis dar kainuoja brangiau negu prieš keletą mėnesių. Gandai materializavosi, lūkesčiai išsipildė. Tačiau to priežastis ir buvo tie patys lūkesčiai. Skirtumas tarp didžiausios ir mažiausios cukraus kainos rinkoje šių metų vasario mėnesį – beveik 60 proc. (arba 1,66 lito už kilogramą), kai, pavyzdžiui, sausį didžiausia kaina už cukrų buvo tik 0,9 lito (arba 33 proc.) didesnė už mažiausią kainą.
Konkurencijos pranašumai
Tačiau analizuodamas kitų maisto produktų kainas ir jų kilimo tendencijas, KT atstovas A. Jakiūnas tikina matąs objektyvias priežastis. Tai – ir žaliavų, energetinių išteklių, transporto paslaugų, net pakavimo medžiagų ir kt. paslaugų brangimas.
Tiesa, dėl pastaraisiais metais šoktelėjusių kainų dalį atsakomybės turėtų prisiimti ir didieji prekybos centrai. Šie sparčią plėtrą vykdę gigantai nenumatė, kad apyvarta gali kristi net 30 proc., kas ir buvo užfiksuota 2009 m. Dar 9 proc. teko nubraukti ir 2010-aisiais. O greičiausiai atgauti bent dalį prarastų pajamų galima kilstelėjus pirmojo būtinumo prekes. Pavyzdžiui, parduodami duoną, batoną, didieji prekybininkai sau pasiima net daugiau (45-47 proc.) nei šios produkcijos kepėjai (34-37 proc.), bet už parduotus mėsos gaminius prekybos centrų dalis – visai menka (7 proc.).
Aiškindamas tokia ryškią disproporciją, A. Jakiūnas pataria pasižvalgyti po didžiuosius šalies miestus, kur turguose lūžta prekystaliai nuo mėsos ir jos produkcijos. Duonos rinkoje konkurencija taip pat nemaža, tačiau patekti į didžiuosius prekybos centrus laimė nusišypso ne kiekvienam gamintojui.
Dirbtina perprodukcija
„Specialiai branginti produkciją nesiekia nė vienas gamintojas, tačiau toliau prisiimti brangstančios žaliavos naštos perdirbėjai negali“, – įrodinėja mėsos perdirbėjų atstovas E. Mackevičius.
Tačiau jis neatmetė galimybės, kad pašarų kainas iki rekordinių aukštumų iškėlė ir spekuliantai žaliavomis.
E. Mackevičiaus teigimu, kai kurie augintojai jau dabar parduoda kiaules patirdami nuostolius. Dalis ūkių net paskerdė daugiau gyvulių, nes juo auginti šeriant pabrangusiais pašarais tapo nuostolinga. „Rinkoje susidarė dirbtina perprodukcija. Tačiau labai greitai mėsos gali pradėti trūkti. Tuomet kainos dar labiau išaugs, kol vėl bus užauginta daugiau gyvulių“, – kainų tendencijas aiškino asociacijos vadovas.
Jis pridūrė, kad jeigu lietuviškų kiaulių kainos itin išaugs, tai perdirbėjai pigesnės žaliavos ieškos Vakarų Europoje.
Maistas augins infliaciją
Kad šiemet šalis neišvengs infliacijos šuolio, kurį paskatino brangstančios žaliavos, prognozuoja ir vienos didžiausių Europos bankininkystės grupių „UniCredit Group“ analitikai, pristatę naujausią tradicinę Vidurio ir Rytų Europos makroekonomikos apžvalgą.
Po dvejus metus trukusio smukimo vidaus vartojimas šiemet turėtų augti 3,6 proc., tačiau, pasak „UniCredit Bank“ Lietuvos skyriaus direktoriaus Gintaro Maželio, susirūpinti reiktų dėl spartaus vartojimo kainų kilimo.
Prognozuojama, kad didžiausią įtaką infliacijos šuoliui turės brangstantis maistas bei energijos ir degalų šuolis.
