V. Sidzikauskas teigia, kad mokesčiai už šilumą mažėtų nebent dėl sumažėjusio šilumos suvartojimo.
Gyventojų mokesčiai už šilumą nemažės, o šilumos tiekėjams priklausančios įmonės prisitaikys prie Seimo pakeitimų ir toliau prižiūrės daugiabučių šilumos punktus. Taip šiandien priimtas Šilumos ūkio įstatymo pataisas komentuoja energetikos ekspertas dr. Vygintas Sidzikauskas, Nacionalinės vartotojų konfederacijos viceprezidentas.
Pataisas inicijavusios prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėja Solveiga Cirtautienė po balsavimo Seime teigė, kad daugiabučių namų gyventojų mokesčiai už šildymą dėl priimtų pataisų mažės dešimtadaliu. Ji remiasi Energetikos ministerijos skaičiavimais, esą tokį poveikį turės sumažėjusi kainos dedamoji už šilumos punkto priežiūrą ir galimybė gyventojams patiems reguliuoti suvartojamos šilumos kiekį.
Tačiau V. Sidzikauskas randa argumentų, kodėl šilumos kaina gali nebent didėti. Be to, priimtas sprendimas, pasak jo, yra tik paviršutiniškas mėginimas išspręsti nuolat kylantį konfliktą daugiabučiuose – kiek stipriai kaitinti radiatorius.
– Kaip Seimo priimti pakeitimai paveiks tokias stambias kompanijas kaip „City Service“?
– Stambias kompanijas apskritai paveikti yra labai sudėtinga, kadangi čia yra kalba ne apie verslo uždraudimą, o verslo subjektų pakeitimą. Pakeisti pavadinimus verslo subjektui tikrai yra įmanoma ir aš manau, kad jūsų paminėta kompanija tikrai tai padarys ir prisitaikys prie šito įstatymo.
– Taigi jų verslas niekur nedings, o prisitaikys ir apeis pakeitimus?
– Jų verslas gali įgauti ir pranašumų, nes visi kiti konkurentai taip pat turės keistis, o jų pasikeitimo galimybės yra didesnės ir jie išloš.
– Ar dėl šiandien priimtų pakeitimų gali sumažėti gyventojų mokama suma už šildymą?
– Matote, šilumos kaina ir šilumos mokesčiai gyventojams nėra vienas ir tas pats. Šitų įstatymo pakeitimų paslėpta mintis buvo ne kainą keisti, bet sumažinti vartotojų suvartojamos šilumos kiekį daugiabučiuose namuose. Čia būtų vartotojų išlošimas ne per kainą, o per sumažėjusius mokesčius dėl sumažėjusio kiekio.
Bet ir šiandien daugiabučiuose namuose gyventojai gali tą patį padaryti, bet, kaip jūs žinote, dideliam kolektyve sunku susitarti, nes atsiranda asmenų, kurie nori, kad būtų šilčiau, o dalis asmenų nori, kad būtų šalčiau. Tada reguliuotojai arba prižiūrėtojai gavę prašymą sumažinti šilumos tiekimą prisuka. Bet po to gauna signalą, kad kažkam bute nešyla – tada jie vengdami konflikto vėl atsuka daugiau šilumos ir tada mėnesio sąskaita būna per didelė, kaip kad mano vartotojai ir politikai. Tai yra šios problemos reguliavimas ir aš manau, kad toks gana paviršutiniškas atsižvelgimas tikrai jos neišspręs.
O dėl kainų, tai kainos pagal mūsų dabar priimtą reguliavimo filosofiją turės garantuoti tiekėjams garantuotas pajamas, netgi užtikrinti jų pelningumą. Jei šitie pakeitimai bus priimti kaip jų verslo tam tikri suvaržymai, pelningumo sumažėjimai, jeigu niekas nesikeis reguliavimo principuose, tai kainos nemažės, o gal tik didės.
– Ar gali kai kurios įmonės kreiptis į teismą dėl teisėtų verslo lūkesčių sužlugdymo?
– Įmonės dirba pagal tam tikrą griežtą apribojimą, kuris yra susijęs su viešuoju interesu. Taigi, kad jų lūkesčiai būtų didesnės vertės už viešąjį interesą – dar reikėtų įrodyti. Pasaulinėje praktikoje tai yra beveik neįmanoma, o Lietuvoje mūsų teismai nėra įgudę ir kai kuriais atvejais galėtų būti tų laimėjimų, bet tolesniu mastu aš manau, kad nelabai, nes teismai taip pat tobulėja ir šitoje vietoje tikėtis išlošimų ilgalaikiu aspektu būtų sunku.
– Pakeitimai turi įsigalioti nuo 2012 metų pradžios – ar spės iki tol visa šilumos tiekimo ir priežiūros sistema prisitaikyti?
– Aš manau, kad 2012 metai turėtų būti labai ryškus signalas vartotojams keisti šilumos tiekimo principą. Šiai dienai egzistuoja centralizuotos šilumos tiekimas, ypač periferijoje (neturiu galvoje kelių didžiųjų miestų – Vilniaus, Kauno arba Klaipėdos), o net ir ne periferijoje, pavyzdžiui, Alytuje, kur jau per 30 ct/kWh persirito kainos – jos yra nekonkurencingos. Yra visos galimybės decentralizavus šilumos tiekimą kainą sumažinti. Taigi vartotojai turėtų atsisakyti centralizuoto šildymo ir čia konkurencingam verslui atsiveria labai dideli horizontai.
