Atsargesnis požiūris į skolinimąsi, daugiakultūriškumas, kova su nutukimu ir naujas požiūris į senatvę. Tai – tik kelios tendencijos iš tyrimų bendrovės „Euromonitor International“ sudaryto ateinančių penkerių metų vartojimo tendencijų dešimtuko.
1. Vertės paieškos. Sunkmečio prispausti vartotojai ėmė atidžiau kontroliuoti savo išlaidas, ieškoti, kur, kada ir kaip įsigyti reikalingų dalykų. Ekonomika atsigauna lėtai, nedarbo lygis išlieka gana aukštas, tad ši tendencija turėtų išsilaikyti ir per artimiausius penkerius metus.
Prekės ženklas ir statusas vis dar svarbus daugeliui žmonių, bet šių dalykų reikšmę ėmė užgožti vertingo ir ilgai tinkamo naudoti pirkinio poreikis.
2. Atsargesnis požiūris į skolinimąsi. Prasidėjus recesijai vartotojai išsivysčiusiose rinkose ėmė gyventi pagal išgales. Paskolos imamos tik dideliems ir specifiniams pirkiniams. Kai kurie vartotojai turėtas kredito korteles net iškeitė į debeto tam, kad apribotų savo išlaidas.
Tiesa, požiūris į santaupas ir išlaidas skiriasi priklausomai nuo valstybės. Pavyzdžiui, Kinijoje ir Indijoje įprasta taupyti skirti gana didelę pajamų dalį. 2011 m. duomenimis, santaupoms buvo skiriama atitinkamai 39 ir 30 proc. atlyginimo. Galima palyginti: JAV ir Didžiojoje Britanijoje gyventojai taupyti skiria kur kas kuklesnes sumas – atitinkamai 3 ir 2 proc. pajamų.
3. Žmonių nuomonės galia. Vartotojai reklamos jau nepriima už gryną pinigą. Jie patys linkę viską ištyrinėti, susidaryti asmeninę nuomonę. Teigiamos rekomendacijos gerai žinomuose tinklalapiuose, tokiuose kaip „TripAdvisor“, gali smarkiai padidinti smulkiųjų verslininkų, savarankiškai neišgalinčių susimokėti už didesnį viešumą, klientų būrį. Didelę įtaką nuomonei formuoti turi ir socialiniai tinklai, kurie suteikia galimybę kiekvienam būti išgirstam.
4. Daugiakultūriškumas. Į išsivysčiusias rinkas plūsta darbo ieškantys arba studijas pradedantys užsieniečiai. Vis didesnis imigrantų skaičius reiškia, kad šios tautinės mažumos svečiose šalyse ekonominiu požiūriu tampa galingesnės.
Be to, didėjantis daugiakultūriškumas keičia žmonių valgymo, apsipirkimo ir laisvalaikio įpročius. Gamintojams ir prekybininkams tenka vis labiau sukti galvas, kaip patenkinti skirtingų kultūrų ir jas perimančių gyventojų poreikius.
5. Kova su nutukimu. Nepaisant populiarėjančio sveiko gyvenimo būdo, nutukusių gyventojų skaičius pasaulyje pasiekė rekordinį lygį. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, nutukusių žmonių skaičius nuo 1980 m. padvigubėjo.
Teigiama, kad gyventojams kenkia niekaip neišnykstantis liekno kūno kultas. Dėl dietų laikymosi neretai kyla valgymo sutrikimų, kurie vėliau ir lemia nutukimą. Dėl šios priežasties restoranų valgiaraščiuose nurodomas patiekalų kaloringumas, daugėja mažai kalorijų turinčių patiekalų. Į pagalbą turėtų būti pasitelktos ir technologinės naujovės, kurios padės mažiau kalorijų turinčius dietinius produktus padaryti skanesnius.
6. Naujas požiūris į senatvę. Senstanti visuomenė darosi vis liberalesnė. Nyksta ribos, skiriančios nevienodo amžiaus žmonių gyvenimo būdą ar aprangos stilių. Be to, įvairūs tyrimai rodo, kad nemaža dalis vyresnių nei 50 metų žmonių nelaiko savęs senais, nori mokytis ir dirbti tiek ilgai, kiek pajėgs.
Didieji kosmetikos gamintojai vyresnio amžiaus garsenybes renkasi senėjimą pristabdančių priemonių reklamai, taip parodydamos, kad ir solidaus amžiaus žmonės gali būti gražūs. Prognozuojama, kad ateityje net sulauksime produktų, stabdančių biologinį laikrodį.
7. Malonių pojūčių teikiantis vartojimas. Tyrimai rodo, kad žmonės ilgiau būna laimingesni, kai pinigus leidžia ne materialiems dalykams, o tiems, kurie suteikia malonios patirties, nes ji prisiminimuose gali išlikti amžinai.
Tokių pojūčių suteikiantys pirkiniai gali būti įvairūs: nuo bilietų į koncertą, sporto rungtynes, apsilankymo SPA centre iki savaitgalio pabėgimo iš miesto ar nuotykingų pramogų, tokių kaip nardymas ar kopimas į kalnus. Tiesa, ši tendencija kol kas mažiau pastebima besivystančiose rinkose, kur vartotojai tik pradeda jausti ekonomikos plėtros teikiamą naudą ir pagaliau gali įsigyti daiktų, kurie anksčiau jiems buvo neprieinami.
8. Socialinės atsakomybės svarba. Nepaisant sunkmečio, pastebima, kad vartotojai tampa labiau užjaučiantys ir socialiai atsakingesni. Dalis žmonių pasiruošę už produktus mokėti daugiau, jeigu žino, kad šie gaminami laikantis socialinės atsakomybės principų ar dalis jų sumokėtų pinigų atiteks labdarai. Todėl prognozuojama, kad ateityje labiausiai seksis bendrovėms, kurios bus laikomos etiškomis ir socialiai atsakingomis.
9. Natūralumo paieška. Vartotojai vis labiau rūpinasi savo sveikata ir jaudinasi dėl galbūt žalingo kasdieniuose produktuose randamos chemijos poveikio. Todėl auga natūralių produktų – nuo maisto iki kosmetikos – paklausa.
Ši tendencija yra bene didžiausias iššūkis, su kuriuo susiduria kosmetikos gamintojai. Mat jiems tenka ieškoti natūralių sudedamųjų dalių, kurios būtų tokios pat veiksmingos kaip ir cheminės.
10. Mobiliojo ryšio plėtra. Vartotojai visame pasaulyje tampa priklausomi nuo išmaniųjų prietaisų, tokių kaip mobilieji telefonai ar planšetiniai kompiuteriai, kurie padeda atlikti daugybę užduočių – dirbti, mokytis, apsipirkti – bet kurioje vietoje bet kuriuo laiku. Visi šie įrenginiai aprūpinti prieiga prie interneto, ir tai dar labiau išplečia jų galimybes.
Mobiliojo ryšio plėtra išliks viena esminių tendencijų per artimiausius penkerius metus ir dar vėliau. Vystantis 4G tinklui, ryšys taps spartesnis, tad vartotojai elektroninėje erdvėje galės naudotis patogesnėmis ir įvairesnėmis interneto paslaugomis.
