Piniginę pravers dar plačiau
Valstybės paramą už namo renovaciją gaunantys kiekvieną litą
skaičiuojantys panevėžiečiai gali būti nemaloniai nustebinti, kad ir jiems, nors
simboliškai, bet teks papurtyti piniginę. Prieš keletą metų renovuoto
J.Basanavičiaus g. 3-iojo namo gyventoja Nadiežda už sausį
gavusi Panevėžio butų ūkio sąskaitą galvą kraipė radusi įrašytą
naują mokestį – 3,36 lito už kompensacijų skaičiavimą.
Pinigais nesišvaistanti, pusantro etato už minimalų atlyginimą
plušanti moteris tvirtina dėl papildomų kelių litų nenuskursianti. Nadieždą
skaudina, kad mokesčiais bandoma apkrauti net socialiai remtinus.
„Namas renovuotas maždaug prieš porą metų, niekada tokio
mokesčio nesu mokėjusi. Ar ateis laikas, kai turėsim susimokėti ir už orą, kad
kvėpuojam? Kompensacijas gauna ne turtuoliai, bet žmonės, kuriems kiekvienas
litas brangus. Skaudu, kad su žmonėmis taip nesiskaitoma“, – guodėsi moteris.
Nors geru uždarbiu pasigirti negali, Nadiežda stengiasi nebūti
valstybės išlaikytine – skolinosi iš draugų ir bankui grąžino didžiąją dalį
paskolos už namo renovaciją. Dabar, kai sulaukė valstybės paramos, moteris
bankui likusi skolinga vos per 600 litų.
Naujo mokesčio įvedimo peripetijas pradėjusi aiškintis Nadiežda
pasakoja iš Butų ūkio darbuotojų išgirdusi, kad dėl mokesčio dydžio įmonė
sutarusi su bendrija.
„Niekur nieko apie tai neskaičiau, niekas nepranešė. Kodėl toks
slaptumas?“ – stebėjosi panevėžietė.
Jai dar keisčiau, kad anksčiau kompensacijas skaičiavusiai
„Panevėžio energijai“ už tokią paslaugą mokėti nereikėjo.
Su bendrija sukirto rankomis
Bendrijų, paėmusių kreditus namams renovuoti, mažas pajamas
gaunantiems gyventojams „Panevėžio energija“ kompensacijų nebeskaičiuoja nuo
2009-ųjų rudens įsigaliojus teisės aktų pakeitimams.
„Dėl kompensacijų skaičiavimo buvome pasirašę sutartį su miesto
Savivaldybe, bet dėl įstatymo pakeitimo teko nutraukti. Kol skaičiavome
kompensacijas, iš vartotojų už paslaugą mokesčio neimdavom“, – tvirtino
bendrovės Pardavimų tarnybos viršininkas Arvydas Kriaučiūnas.
Panevėžio butų ūkio vadovas Gintaras Ruzgys aiškino, kad
mokestis įvestas ne savavališkai, o sutarus su bendrija.
„Kai kurios bendrijos naudojasi mūsų bendrovės teikiama
paslauga – buhalterijos tvarkymu. Tos, kurios ima paskolą, sudaro su Butų ūkiu
sutartį dėl jos skaičiavimo ir viso tolesnio tvarkymo. Tai dviejų šalių
susitarimo dalykas: bendrija gali rinktis, prašyti mūsų paslaugos ar ne“, –
aiškino G.Ruzgys.
Anot jo, Butų ūkis iš Savivaldybės Socialinės paramos centro
gauna pranešimą, kuriems gyventojams turi būti pritaikytos kompensacijos, tačiau
šias skaičiuoja jau pati bendrovė. Pasak G.Ruzgio, namus renovavusios bendrijos
pačios sutiko, kad už tokią paslaugą iš gyventojų, kuriems priklauso
kompensacija, būtų skaičiuojamas simbolinis 1 lito per mėnesį mokestis. Butų
ūkis į sąskaitą jį įtraukia tik kartą per ketvirtį už visus tris mėnesius.
„Nėra nė vieno atvejo, kad skaičiuotume mokestį be bendrijos
sutikimo. Mes irgi siūlėme, kad gal geriau pakelti mokestį už buhalterinės
apskaitos tvarkymą visiems gyventojams, bet pirmininkai pasipiktino, kodėl
kompensacijų negaunantieji turės sumokėti už socialiai remtiną kaimyną“, –
pasakojo G.Ruzgys.
Mokesčių politika nesuprantama
J.Basanavičiaus g. 3-iojo namo bendrijos „Vienminčiai“
pirmininkas Mindaugas Raišys neslepia, kad ir jam pačiam Butų ūkio taikomas
mokestis už kompensacijų skaičiavimą atrodo keistas.
Plačiau skaitykite 2011 m. vasario mėn. 15 d. dienraštyje
„Sekundė“.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
A.Repšio nuotr.Apmokestino. Valstybės paramą
už namo renovaciją gaunančius ir kiek-vieną litą skaičiuojančius panevėžiečius
Butų ūkis nemaloniai nustebino įvedęs mokestį už kompensacijų skaičiavimą.
