Panevėžio socialinių paslaugų centro specialistai kasdien po keliasdešimt kartų priversti atsakinėti į tą patį klausimą, kada pagaliau pradės priimti prašymus paramai maisto produktais ir kada tie produktai bus dalijami.
Lig šiol paramą maisto produktais galėdavo gauti vienas gyvenantis asmuo arba šeima, kurios pajamos vienam asmeniui neviršija 525 litų. Gali būti, kad nauja tvarka pakeis šios sumos dydį.
Paskutinį kartą produktų iš intervencinių atsargų gavę praėjusių metų gruodžio pradžioje žmonės visą vasarį atakuoja Socialinės pagalbos skyrių – skambina telefonu, veržiasi į kabinetus, pyksta ir priekaištauja. Ankstesniais metais prašymai būdavo pradedami priimti sausio mėnesį, ir kovą vargstantieji jau vėl galėdavo papildyti savo aruodus miltais, makaronais, kruopomis ir kitais produktais.
Socialinės pagalbos skyriaus vadovė Danguolė Sabulienė sako, kad keičiantis rėmimo maisto produktais taisyklėms ir nesant nustatytos prašymų priėmimų tvarkos, jų priimti net esant geriausiems norams neįmanoma. Pernai baigėsi numatytas septynerių metų laikotarpis – nuo 2014 metų prasideda naujas ES struktūrinės paramos finansavimas ir skelbiama nauja programa.
„Tad ir atsakymas į lankytojų klausimą galimas vienas: „Dar nežinome“, – sako Socialinės pagalbos skyriaus vadovė. – Nepatenkinti esama tvarka žmonės kartais rėžia specialistams: „Tai ko čia sėdite, kad nieko nežinote!“ Centro darbuotojai pasiruošę priimti prašymus nuo pirmos dienos, kai tik bus paskelbti nauji reikalavimai.“
Savaitė pusbadžiu
Praėjusių metų gruodžio mėnesį labdaros ir paramos fondo „Maistas bankas“ sandėliuose baigti dalyti maisto produktai iš ES intervencinių atsargų. Per dvi savaites beveik aštuoni tūkstančiai panevėžiečių parsinešė namo aliejaus, makaronų, mėsos konservų, ryžių, cukraus, sausų pusryčių ir kitų produktų.
„Dabar tie produktai jau suvalgyti, o kitų greitai nebus. Susiklosčius sudėtingoms situacijoms stengiamės padėti kitais būdais – prašome „Maisto banko“, kad skurstančiai šeimai būtų skiriami produktais iš su prekybos tinklu „IKI“ vykdomos paskutinės dienos produktų programos, nukreipiame vargšus į kitas labdaros organizacijas, valgyklas“, – pasakoja D. Sabulienė.
Specialistus sujaudino maisto prašyti atėjusios garbaus amžiaus moters skundai. Sužinojusi, jog prašymai dar nepriimami ir nežinia, kada ji vėl galės parsinešti produktų namo, senutė pradėjo verkti. Iš itin mažos pensijos priverstai suktis moteriai „Maisto bankas“ buvo rimta paspirtis. Niekur kitur pagalbos neprašydavusi moteris prisipažino, kad iki pensijos liko dar savaitė, labdaros atsargų nebėra, o ji nebeturi ko valgyti. Duonos rieke pasisotinanti nelaimėlė pasakojo, kad stengiasi visą dieną gulėti, niekur nevaikščioti, kad taip nekamuotų alkis.
„Dabar ši močiutė labdaros valgykloje „Betliejus“ kasdien gauna dubenį karštos sriubos. Laukti, kol bus sumokėta pensija ir kol bus pradėti dalinti maisto produktais, jai gal kiek lengviau“, – sako D. Sabulienė.
Lankytojų srautai
Laukti panevėžietei, o ir kitiems alkstantiesiems, teks dar ilgokai. Tiesa, kaip teigia laikinai einantis „Maisto banko“ direktoriaus pareigas Vaidotas Ilgius, situacija jau aiškėja. Vasario pabaigoje Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ketina skelbti viešuosius pirkimus. Reikalams pajudėjus galima tikėtis, kad pirmasis šių metų maisto produktų iš intervencinių fondų dalijimas prasidės gegužės mėnesį.
Maisto iš intervencinių atsargų tiekimo labiausiai nepasiturintiems asmenims programoje maisto atsargos sukaupiamos Europos Sąjungai superkant ūkininkų perteklinę produkciją. Šie maisto produktai perdirbami ir kasmet išdalinami labiausiai nepasiturintiems Europos valstybių piliečiams. Lietuva šioje programoje dalyvauja nuo 2006 metų.
Pernai „Maisto banko“ dalijamą paramą maisto produktais mažai pajamų turintys asmenys gavo penkis kartus.
Prašymus skirti paramą maisto produktais iš ES intervencinių atsargų panevėžiečiai pateikia Socialinių paslaugų centro specialistams. Jie informuoja žmones apie paramos dalijimo vietą ir laiką, „Maisto bankas“ su šios įstaigos socialiniais darbuotojais derina paramos gavėjų sąrašus.
Prašymai kiekvienais metais būdavo priimami nuo sausio vidurio, tuo metu Socialinių paslaugų centre ir būdavo didžiausi lankytojų srautai.
Šiemet, prašymus pradėjus priimti gerokai vėliau, lankytojų antplūdis gali būti ypač didelis. D. Sabulienė sako, kad priimti prašymus žada padėti ir Panevėžio kolegijos socialinių mokslų studentai, talkintų Darbo biržos atsiųsti žmonės.
Skyriaus vadovė primena, kad paramą maisto produktais galėdavo gauti vienas gyvenantis asmuo arba šeima, kurios pajamos vienam asmeniui neviršija 525 litų. Gali būti, kad nauja tvarka pakeis šios sumos dydį.
Alkanų neatstumia
Laikinai labdaros ir paramos fondo „Maisto bankas“ Panevėžio regiono atstovės pareigas einanti Urtė Šliažaitė sako taip pat sulaukianti gausybės klausimų dėl produktų dalijimo pradžios.
Deja, atsakymo kol kas nėra.
Tokiai masei žmonių, kiek yra paramos iš ES intervencinių atsargų gavėjų, nelengva būtų rasti kitų rėmėjų. Todėl ši parama nebus nutraukta, ji tik laikinai sustabdyta.
Jeigu situacija tikrai labai sudėtinga, šeimoms duodami ilgai negendančių maisto produktų paketai, sudaryti iš produktų, kuriuos atjautūs žmonės nuperka prekybos centruose per akcijas. Skurstantieji taip pat pakviečiami į paskutinės dienos produktų akciją.
U. Šliažaitė tikina, kad šiemet žmonės neliks be paramos. Žinoma, kad lėšų bus skirta ne mažiau nei praėjusiais metais. Tai garantavo ir Lietuvos Vyriausybė.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija parengė nacionalinių priemonių planą, kad nepriteklių patiriantys žmonės gautų paramą maistu be nesklandumų.
Pagal patvirtintą reglamentą Lietuva iš Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo 2014–2020 metais gaus 275 mln. litų.
Gausėja valgyklos lankytojų
Prie švento Juozapo globos namų esanti labdaros valgykla „Betliejus“ kasdien pamaitina 35–65 žmones. Daugiausia lankytojų sulaukiama šaltuoju metų laiku.
Globos namų direktorius Patrikas Skrudupis sako, jog lankytojų sumažėja tik dienomis, kai mokamos socialinės pašalpos, tačiau netrukus pinigus pravalgiusieji vėl plūsta gausiai.
„Valgyklėlė yra minimalios, bet reikšmingos vilties stotelė tiems, kurie atsiduria skurde.
Manome, kad daugiausia žmonių sulauksime kovo pradžioje. Išleidę pašalpas, negaunantys papildomų produktų žmonės ateis į „Betliejų“, – sako direktorius.
Valgyklos darbuotojai apskaičiavo, kad norint išvirti 50 litrų tirštos, sočios sriubos, reikia apytiksliai 2–2,5 kilogramo mėsos gaminių, 4–5 kilogramų kruopų ar makaronų, 4–5 kilogramų daržovių, 200 gramų prieskonių. Tai vienai dienai, o juk žmonės maitinami dvidešimt dienų per mėnesį.
„Esame dėkingi tiems, kurie padeda pamaitinti alkstančiuosius – ir savanoriams, ir tiems, kurie skiria lėšų ar maisto produktų. Štai ūkininkai Albinas ir Audronė Kisieliai reguliariai duoda duonos gaminių, yra ir daugiau geradarių. Labai laukiame ūkininkų, kurie dovanotų bulvių, burokėlių, svogūnų, kopūstų. O valgyklėlės lankytojai, atėjus laikui, galėtų patalkinti ir daržoves nuimti“, – sako P. Skrudupis.
Vitalija JALIANIAUSKIENĖ
