Lietuvos gyventojai ramesni nei pietiečiai graikai. Nepasitenkinimą jie lieja ne daužydami langus, o palikdami šalį.
Ekonominė ir finansų krizė Vidurio ir Rytų Europos gyventojams smogė gerokai smarkiau nei vakariečiams, patvirtina Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) atliktas tyrimas. IQ.lt kalbinti analitikai pabrėžia, kad sunkmečiu ypatingai nukentėjo Baltijos valstybių gyventojai, tačiau jie skundėsi gerokai mažiau nei dabar skundžiasi taupyti verčiami graikai.
Kaip rodo tyrimo duomenys, daugiau nei 70 proc. namų ūkių Vidurio ir Rytų Europoje sunkmečiu buvo priversti sumažinti išlaidas maistui ir sveikatos paslaugoms. Trečdalis respondentų sakė, kad bent vienam šeimos nariui buvo sumažintas atlyginimas, o šeštadalis guodėsi, kad bent vienas iš šeimos neteko darbo.
Gyventojų, manančių, kad „vaikai gimę šiandien gyvens geriau nei mano karta“ nuo 55 proc. 2006 metais sumažėjo iki 49 proc. 2010 metais. Tačiau, lyginant su 2006 metais, gyventojų pasitenkinimas gyvenimu sumažėjo labai nežymiai. 2010 gerai gyvenantys teigė 43 proc., o 2006 metais – 44 proc. gyventojų.
Komentuodama taip menkai sumažėjusį žmonių pasitenkinimą, SEB banko analitikė Vilija Tauraitė svarstė: „Čia, ko gero, psichologiniai ir sociologiniai dalykai prasideda. Žmonės, kai netenka kažkokios pinigų dalies, pradeda vertinti tai, kas yra nemokama. Į pirmą planą iškyla kitos vertybės. Laimė bendrojo vidaus produkto (BVP) ar pajamų rodikliu neišmatuojama“.
Tuo metu „DnB Nord“ banko vyriausiasis analitikas Rimantas Rudzkis tikino, kad žmonės, kalbėdami apie pasunkėjusį pragyvenimą, 2010 metus lygino ne su 2006 metais, o su 2008 metais, kai buvo stebimas spartus pajamų augimas. „Krizė mus metė atgal į 2006 metus, tai viskas yra logiška“, – panašų gyventojų pasitenkimą 2010 metais ir dar ketveriais metais anksčiau aiškino analitikas.
Lietuviai – tarp labiausiai nepatenkintų
ERPB tyrimas rodo, kad nuo 2006 iki 2010 metų pasitenkinimas gyvenimu labiausiai smuko trijose Baltijos valstybėse, Baltarusijoje, Rumunijoje ir Slovėnijoje.
2010 metais krizės poveikį tikino pajutę pusė, o patenkinti gyvenimu gyrėsi vos 34 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų. Lyginant su 2006 metais – tai didesnis nei 10 proc. smukimas. R. Rudzkio teigimu, taip galėjo atsitikti todėl, kad gerokai pasikeitė mūsų šalies gyventojų lūkesčiai.
Narystė Europos Sąjungoje (ES), kurį laiką sparčiai augusi ekonomika esą lėmė tai, kad lietuviai savo gyvenimą ėmė lyginti su ES senbuvių gyvenimu, o kai kurie netgi pareiškė: „Mes įstojome į ES, tai ir norime gyventi kaip Briuselyje.“ Tačiau tokie lūkesčiai realių mūsų ekonomikos galimybių neatitiko.
„Mūsų suvokimo, kas yra neblogas gyvenimas lygis, yra daug aukštesnis negu prieš kelis metus. Žmogui, kuris kadaise neturėjo mašinos, „žiguliai“ buvo svajonių viršūnė. Jis galėjo 10 metų taupyti, kad nusipirktų. O dabar jis galbūt svajoja apie BMW. Ir jeigu pasakysime, kad jis uždirba tik važinėti „žiguliais“, jis bus nelaimingas. Matote, „žiguliai“ – tie patys, o žmogaus psichologinės nuostatos – jau kitos“, – kalbėjo R. Rudzkis.
Pasitenkinimo sumažėjimą ERPB fiksavo visose pajamų ir amžiaus grupėse. Tačiau ypatingai smuko jaunų – 18-34 metų amžiaus – gyventojų pasitenkinimas.
V. Tauraitė svarstė, kad tai galėjo lemti sunkmečiu itin išaugęs jaunimo nedarbas. Taip pat ir pablogėjęs priėjimas prie kredito išteklių. „Tai šita grupė, kuri dažnai įsigyja būstą gyvenimui skolindamasi, galėjo vertingti kaip gyvenimo kokybės pablogėjimą“, – sakė pašnekovė.
Mus aplenkė ir Latvija, ir Estija
Tyrimo duomenimis, 2010 metais estai ir latviai gyvenimu buvo patenkinti labiau negu lietuviai. Tiesa, latviai mus lenkė nežymiai, o estai gerokai aplenkė ir Centrinės bei Rytų Europos valstybių vidurkį.
ERPB pateikiama statistika rodo, kad krizės poveikį Latvijoje pajuto daugiau namų ūkių nei Lietuvoje – 60 proc. Be to, galima prisiminti, kad krizė Latvijoje buvo gerokai gilesnė, todėl jiems teko imtis griežtesnių taupymo priemonių nei ėmėsi Lietuva. Tačiau patenkinti savo padėtimi 2010 metais tvirtino esantys 38 proc. latvių.
Estijoje krizė labiausiai smogė 40-59 metų amžiaus ir mažesnes pajamas gaunantiems gyventojams. Vis dėlto, patenkintų čia buvo 54 proc. Tai ne tik daugiau nei Lietuvoje ar Latvijoje, bet ir 11 proc. viršijo Vidurio bei Rytų Europos šalių vidurkį.
V. Tauraitės teigimu, didesnį Estijos gyventojų pasitenkinimą galėjo lemti darbo užmokestis, kuris yra didesnis Lietuvoje. Estijos valdžia augimo metais esą stengiasi kaupti atsargas blogiems laikams, stengiasi vykdyti apdairesnę fisalinę politiką. „Netgi BVP rodiklis ten didesnis nei Lietuvoje. Ten gyvenimo kokybė ekonominė yra geresnė“, – sakė V. Tauraitė.
Palyginimui ERBP apklaustose Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje ir Švedijoje patenkinti savo padėtimi teigė esantys vidutiniškai 72 proc. gyventojų. Taigi nuo šio rodiklio Estija dar gerokai atsilieka.
Be to, tik 15 proc. apklaustų estų manė, kad ekonominė ir politinė situacija šalyje per pastaruosius ketverius metus pagerėjo. Tiesa, taip galvojančių lietuvių ir latvių buvo dar mažiau.
Esame santūresni nei pietiečiai
„Financial Times“ naujienų svetainė komentuodama ERPB tyrimo rezultatus pabrėžia, kad ekonominė ir finansų krizė buvusioms socialistinėms ar sovietų blokui priklausiusioms valstybėms smogė labiausiai. Jose buvo įgyvendintos netgi griežtesnės taupymo priemonės nei Graikijoje, tačiau gyventojai esą įrodė savo atsparumą ir tvirtumą, nes skundėsi gerokai mažiau.
V. Tauraitė priminė, kad bene griežčiausias taupymo programas įgyvendino Lietuva, Latvija ir Estija. Pietų valstybėse priimti taupymo planus įtvirtinančius įstatymus esą gerokai sunkiau. „Matome Graikijos pavyzdį. Ta pati Vengrija jau dešimtmetį neišeina į normalią viešųjų finansų padėtį. Kuo piečiau, tuo sunkiau įtikinti žmones, kad reikia laikytis sveikos fiskalinės politikos“, – dėstė analitikė.
Anot jos, lietuviai buvo vieni geriausiai sunkmečiu demonstravę pakantumą ir sąmoningumą. „Iki šiol Graikija nedaug pralenkė Lietuvą savo įgyvendintomis taupymo ir karpymo priemonėmis. Bet nepasitenkinimas ten gerokai didesnis: nuolatiniai streikai, iki ašarinių dujų prieinama. Mes, šiauriečiai, esame santūresni“, – kalbėjo analitikė.
Savo ruožtu R. Rudzkis laikėsi kiek kitos nuomonės. Jis svarstė, kad lietuviai skundžiasi ne ką mažiau nei graikai, tačiau savo nepasitenkinimo nelieja viešai. Mūsų tautiečiai užuot daužę langus esą išsilieja per apklausas telefonu, o didelė dalis jaunimo pyktį demonstruoja palikdami šalį.
