1972-aisiais Laisvės aikštėje iškilęs 13-os aukštų viešbutis garsėjo kaip vienas aukščiausių to meto viešbučių Lietuvoje. Šiuo metu gyvas tik pirmasis jo aukštas, kur patalpas išsinuomoję įvairių paslaugų teikėjai. U.Mikaliūno nuotr.
Varžytinėse neatsiradus norinčiųjų įsigyti Panevėžio simboliu tapusio trylikos aukštų viešbučio, Laisvės aikštės „dangoraižį“ tiesiogiai nupirko jo bankrotą inicijavęs ir tų pačių verslininkų valdomas Panevėžio statybos trestas.
Kiek statybų įmonė kreditoriams pasiūlė už pastatą, neatskleidžiama. Paskutinėse, neįvykusiose aštuntose, varžytinėse viešbutį bandyta parduoti kone perpus pigiau, nei siekia jo skolos. Kreditoriai visų savo pinigų nebeatgaus, o viešbutis, tik jau be skolų, toliau lieka tose pačiose rankose.
„Panevėžio“ viešbutyje komercines patalpas nuomojantys verslininkai jau sulaukė bankroto administratoriaus pranešimų apie nuo rugpjūčio 31-osios nutraukiamas nuomos sutartis. Nuomininkams pranešta, jog pastatą į savo rankas perima naujasis jo savininkas – Panevėžio statybos trestas.
Pirkėjas paslaptingas
Oficialiai viešbutis įgyja naują šeimininką, tačiau tikrovė kiek kitokia.
Bankrotą priėjusi viešbučio valdytoja bendrovė „Panevėžys“ priklausė Panevėžio milijonieriams Gvidui Drobužui ir Remigijui Juodviršiui bei būreliui smulkiųjų akcininkų. R. Juodviršis yra viešbutį nupirkusios PST valdybos pirmininkas. Jo verslo partneris G. Drobužas iš PST valdybos pasitraukė mažiau nei prieš metus. Abiem šiems verslininkams priklauso bendrovė „Panevėžio keliai“ – pagrindinė PST akcininkė.
PST generalinis direktorius Dalius Gesevičius patvirtino, kad avansas už viešbutį sumokėtas. Tačiau vadovas PST planų, susijusių su vienu matomiausių Panevėžio objektų, viešinti nelinkęs.
„Avansas, kaip numatyta sutartyje, sumokėtas, bet sakyti šiandieną, kad PST yra pirkėjas, negalime, kol sandoris iki galo neįvykdytas. Kol neturime įsigiję daikto, apie jį nekalbame“, – „Sekundei“ aiškino D. Gesevičius.
Anot jo, su viešbutyje komercines patalpas nuomojančiais verslininkais bus tariamasi dėl nuomos sutarčių pratęsimo.
„Ultimatumo išsikraustyti nebus. Tarsimės dėl sutarties sąlygų“, – teigė generalinis direktorius.
Skolino į kiaurą maišą
Viešbutį valdančios įmonės „Panevėžys“ bankrotą inicijavo jos akcininkų – G. Drobužo ir R. Juodviršio – valdomos kitos įmonės.
2013-ųjų pabaigoje dėl bankroto bylos „Panevėžiui“ iškėlimo į teismą kreipėsi dvi pagrindinės jo kreditorės – PST ir su G. Drobužu siejama, šiuo metu veiklos nebevykdanti „Stenrosus“.
D. Gesevičiaus teigimu, PST už maždaug prieš trejetą metų viešbutyje atliktus rekonstrukcijos darbus neatgavo 0,6 mln. Eur (2,3 mln. Lt).
„Skolą bandėme atgauti kaip visi civilizuoti ūkio subjektai. Buvo ir derybos, ir prašymai, ir įvairios kitos priemonės, deja, jos liko neveiksmingos. Todėl nuėjome šituo keliu, kuriuo ir nuėjome“, – kalbėjo D. Gesevičius.
Viešbučio skola „Stenrosus“ siekia apie 0,8 Eur (3 mln. Lt). Iš viso bendrovė „Panevėžys“ maždaug 20-iai kreditorių skolinga 1,8 mln. Eur (6,4 mln. Lt). Iš jų skolos valstybei sudaro tik menką dalį: 597 Eur Valstybinei mokesčių inspekcijai ir 2899 Eur „Sodrai“.
Kaina smigo
Viešbutį, kaskart mažinant jo kainą, bandyta parduoti net aštuoniose varžytinėse. Bankroto administratorės įmonės „Valeksas“ atstovo Stasio Poškaus nuomone, potencialius pirkėjus veikiausiai atbaidydavo už milžiniškų papildomų investicijų reikalaujantį nebeeksploatuojamą ir nešildomą pastatą prašyta suma. Pradinė pardavimo kaina siekė visų kreditorinių reikalavimų sumą – 6,4 mln. Lt. Tuo metu nepriklausomi nekilnojamojo turto vertintojai viešbutį buvo įkainoję trečdaliu mažiau – 4 mln. Lt, o jo likvidacinė vertė dar mažesnė – vos 2,1 mln. Lt.
Paskutinėse varžytinėse, vykusiose šių metų balandžio pabaigoje, prašoma suma siekė daugiau nei 1,24 mln. eurų (4,3 mln. litų), o joms neįvykus pakartotinėse – 1,12 mln. eurų (3,87 mln. litų).
Viešbučio varžytinių maratoną užbaigė jį nupirkti pasisiūlęs PST.
„Tai jau domėjimasis mūsų virtuve. Ji verda, kažką išverda, kodėl šeimininkė įdėjo tiek druskos ar morkų įpjaustė, jos reikalas“, – į klausimą dėl tokio statybų įmonės sprendimo atsakė D. Gesevičius.
Laukia paskutinio taško
Kokią sumą už viešbutį statybų bendrovė pasiūlė kitiems kreditoriams, neįvardijama. Pasak S. Poškaus, ši informacija lieka konfidenciali, kol nėra pasirašyta pirkimo–pardavimo sutartis.
Bankroto administratoriaus teigimu, tiesioginiam sandoriui su viešbutį perkančia įmone kiti kreditoriai neprieštaravo. Anot jo, sandoris turi būti užbaigtas per vasarą.
„Jei pirkėjas iki numatyto termino neatsiskaitys, bus nutraukiama sutartis avansą paliekant kaip baudą už netesybas. Tuomet vėl įsivažiuotų varžytinės. Taip ne vieną kartą yra buvę kitose bylose“, – teigė S. Poškus.
Pardavus viešbutį, su kreditoriais turės būti atsiskaitoma įstatymų nustatyta tvarka.
Teisės aktai numato, kad pirmiausia padengiamos administravimo išlaidos, po to atsiskaitoma su darbuotojais ir valstybinėmis institucijomis, vėliau – su trečios eilės kreditoriais. Tokiu būdu PST, inicijavusiam viešbučio bankrotą ir jį nupirkusiam, yra galimybė dar ir susigrąžinti dalį skolos už šio pastato dalies rekonstrukciją.
Perbėgo juoda katė
G. Drobužo teigimu, viešbučio bankrotą lėmė nepasiteisinusios 6 mln. Lt investicijos į jo rekonstrukciją. Už tokią sumą rekonstruotas pirmasis pastato aukštas, dalis antrojo, atnaujinti inžineriniai tinklai.
„Tai dideli pinigai, jie neatsipirko. Dėl to ištiko bankrotas“, – „Sekundei“ tvirtino G. Drobužas.
Neoficialiai kalbama, kad viešbučio bankrotą lėmė už jo sienų užvirusi R. Juodviršio ir G. Drobužo dvikova. Kad daug metų kartu versle besisukantiems, daugelio įmonių bendraturčiams G. Drobužui ir R. Juodviršiui kelią perbėgusi juoda katė, yra pastebėjęs ir S. Poškus. Jis yra prasitaręs, jog tvarkyti Panevėžio milijonieriams priklausančio viešbučio bankroto procedūrą gana sudėtinga.
PST skundė Panevėžio apygardos teismo bankroto administratoriumi paskirtą Verslo konsultavimo biurą, pasiūlytas „Stenrosus“.
Statybų įmonė motyvavo, esą šis administratorius gali būti šališkas. PST tikėjosi, kad viešbučio bankroto procedūra bus patikėta jo pasiūlytam administratoriui. Tačiau Lietuvos apeliacinis teismas netenkinti nė vieno iš besipešančių verslo partnerių prašymo ir milijoninės skolos prislėgto viešbučio agoniją baigti pavedė visiškai nešališkai įmonei „Valeksa“, atstovaujamai S. Poškaus.
Anot G. Drobužo, versle akcininkų požiūrių skirtumai – kasdienybė.
„Į vieną dalyką požiūris tikrai nesiskyrė – kad daugiau investuoti į viešbutį nebegalime“, – teigia G. Drobužas.
Anot jo, PST, įsigydamas tokį pastatą, prisiima ir didelę atsakomybę už jo sutvarkymą.
G. Drobužas neabejoja, kad keturis dešimtmečius trukusi viešbučio era baigta. „Toks monstras kaip viešbutis Panevėžiui nebereikalingas“, – tvirtina verslininkas.
Kokią kadaise Panevėžį garsinusio viešbučio viziją mato naujojo jo savininko PST valdybos pirmininkas R. Juodviršis, paklausti nepavyko. Verslininkas vakar visą dieną telefonu neatsiliepė.
Gigantas avarinės būklės
1972-aisiais Laisvės aikštėje iškilęs 13-os aukštų viešbutis garsėjo kaip vienas aukščiausių to meto viešbučių Lietuvoje.
Šiuo metu gyvas tik pirmasis jo aukštas, kur patalpas išsinuomoję įvairių paslaugų teikėjai.
Antrasis aukštas rekonstruotas tik iš dalies, o visos likusios dalies būklė apgailėtina, reikalaujanti milijoninių investicijų.
Viešbučio kambariai nuomojami tik penktajame aukšte, tačiau ir jį paskutiniai svečiai palieka po rugsėjį atšvenčiamo Panevėžio gimtadienio.
Šaltuoju sezonu eksploatuojamas tik pirmasis pastato aukštas, nes kiti nešildomi, netgi nuimti radiatoriai.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
