ELTA
Spaudoje pasirodžius keliems straipsniams apie mirties atvejus dėl vapsvų įkandimų žmonės puolė į paniką ir ėmė plūste plūsti į ligonines, užvertė darbu ugniagesius.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, vien trečiadienį ugniagesiai dvylika kartų vyko pas gyventojus padėti atsikratyti agresyvių vapsvų. Paprastai sulaukiama vieno, dviejų tokių iškvietimų per dieną. Šiais metais ugniagesiai jau vyko 102 kartus nukelti pavojingų širšių ar vapsvų lizdų.
Pasak Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovo Vlado Rakštelio, nors ugniagesiai ir neturi tam pritaikytos įrangos, neatsisako pagelbėti ir į tokią bėdą patekusiems žmonėms.
“Naudojamės tuo, ką turime, įprastai gaisrų gesinimui naudojamos vandens žarnos praverčia, kai reikia išnaikinti lizdą sunkiai prieinamose vietose, nuo įkandimų apsaugo ugniagesio apranga ir šalmai”, – teigia V. Rakštelis.
Pacientų antplūdžio sulaukusios Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės (VGPUL) Ūmių apsinuodijimų skyriaus vedėjas gydytojas toksikologas Raimundas Purvaneckas ragina gyventojus nepanikuoti ir aiškina, kokiais atvejais iš tikrųjų reikėtų skubėti pas gydytoją.
Pasak mediko, sunkiausia komplikacija įgėlus vabzdžiui – anafilaksinis šokas. Jam ištikus darosi silpna, svaigsta galva, krenta spaudimas, stoja širdis. Taip organizmas paprastai reaguoja į svetimą baltymą, esantį nuoduose. Tokiais atvejais reikalinga skubi kvalifikuota pagalba, antraip sugeltasis gali mirti.
“Žmonės, kuriems gresia anafilaksinis šokas, paprastai žino apie tai, mat jį sukelia ir kai kurie medikamentai, antibiotikai, gyvatės įgėlimas. Vieni anafilaksinį šoką tam tikru gyvenimo metu patiria savo kailiu, kiti apie jo grėsmę sužino po specialių jautrumo vaistams tyrimų”, – teigia R. Purvaneckas.
Gydytojas į iškylas gamtoje rekomenduoja nepamiršti į šratinuką panašaus švirkšto su adrenalinu ir antihistamininių preparatų. Jie kritiniu atveju gali išgelbėti gyvybę.
“Suleisti iškart po įkandimo šie vaistai sumažina organizmo jautrumą ir reakciją, blokuoja nuodingųjų medžiagų sklaidą. Tačiau nors nuodų poveikis ir sumažinamas, be gydytojo apsieiti ištikus anafilaksiniam šokui vis tiek neįmanoma”, – sako R. Purvaneckas.
Pasak mediko, įgėlus vabzdžiui pas gydytoją reikia skubėti ir alergiškiems žmonėms, tiems, kuriems pakasius buvo įnešta infekcija, jei vabzdys įgėlė į veido sritį – kaklą, veidą, burnos ertmę, nes audiniams pradėjus brinkti kyla pavojus uždusti.
“Vapsvos, širšės, kamanės ir bitės yra pavojingos vienodai. Tačiau gelia tik bitės, kiti vabzdžiai kanda. Svarbu žinoti, kad bitės nuodų patekimo į organizmą galima beveik išvengti – tereikia išimti geluonį”, – teigia R. Purvaneckas.
Gydytojas pataria geluonį peiliuku ar kokiu kitu daiktu atsargiai nubraukti palei odą, taip nepažeidžiamas prie jo esantis nuodų maišelis.
“Jei įgėlus vabzdžiui jaučiatės normaliai ir į gydytoją nesikreipiate, pavartokite antihistamininių preparatų. Sugeltos vietos jokiu būdu nekasykite, antraip įnešta infekcija sukels labai rimtas komplikacijas”, – sako R. Purvaneckas.
Medikas
pataria ant sugeltos vietos uždėti šaltą juodosios arbatos kompresą, kuris
puikiai mažina niežulį ir skausmą.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, vien trečiadienį ugniagesiai dvylika kartų vyko pas gyventojus padėti atsikratyti agresyvių vapsvų. Paprastai sulaukiama vieno, dviejų tokių iškvietimų per dieną. Šiais metais ugniagesiai jau vyko 102 kartus nukelti pavojingų širšių ar vapsvų lizdų.
Pasak Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovo Vlado Rakštelio, nors ugniagesiai ir neturi tam pritaikytos įrangos, neatsisako pagelbėti ir į tokią bėdą patekusiems žmonėms.
“Naudojamės tuo, ką turime, įprastai gaisrų gesinimui naudojamos vandens žarnos praverčia, kai reikia išnaikinti lizdą sunkiai prieinamose vietose, nuo įkandimų apsaugo ugniagesio apranga ir šalmai”, – teigia V. Rakštelis.
Pacientų antplūdžio sulaukusios Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės (VGPUL) Ūmių apsinuodijimų skyriaus vedėjas gydytojas toksikologas Raimundas Purvaneckas ragina gyventojus nepanikuoti ir aiškina, kokiais atvejais iš tikrųjų reikėtų skubėti pas gydytoją.
Pasak mediko, sunkiausia komplikacija įgėlus vabzdžiui – anafilaksinis šokas. Jam ištikus darosi silpna, svaigsta galva, krenta spaudimas, stoja širdis. Taip organizmas paprastai reaguoja į svetimą baltymą, esantį nuoduose. Tokiais atvejais reikalinga skubi kvalifikuota pagalba, antraip sugeltasis gali mirti.
“Žmonės, kuriems gresia anafilaksinis šokas, paprastai žino apie tai, mat jį sukelia ir kai kurie medikamentai, antibiotikai, gyvatės įgėlimas. Vieni anafilaksinį šoką tam tikru gyvenimo metu patiria savo kailiu, kiti apie jo grėsmę sužino po specialių jautrumo vaistams tyrimų”, – teigia R. Purvaneckas.
Gydytojas į iškylas gamtoje rekomenduoja nepamiršti į šratinuką panašaus švirkšto su adrenalinu ir antihistamininių preparatų. Jie kritiniu atveju gali išgelbėti gyvybę.
“Suleisti iškart po įkandimo šie vaistai sumažina organizmo jautrumą ir reakciją, blokuoja nuodingųjų medžiagų sklaidą. Tačiau nors nuodų poveikis ir sumažinamas, be gydytojo apsieiti ištikus anafilaksiniam šokui vis tiek neįmanoma”, – sako R. Purvaneckas.
Pasak mediko, įgėlus vabzdžiui pas gydytoją reikia skubėti ir alergiškiems žmonėms, tiems, kuriems pakasius buvo įnešta infekcija, jei vabzdys įgėlė į veido sritį – kaklą, veidą, burnos ertmę, nes audiniams pradėjus brinkti kyla pavojus uždusti.
“Vapsvos, širšės, kamanės ir bitės yra pavojingos vienodai. Tačiau gelia tik bitės, kiti vabzdžiai kanda. Svarbu žinoti, kad bitės nuodų patekimo į organizmą galima beveik išvengti – tereikia išimti geluonį”, – teigia R. Purvaneckas.
Gydytojas pataria geluonį peiliuku ar kokiu kitu daiktu atsargiai nubraukti palei odą, taip nepažeidžiamas prie jo esantis nuodų maišelis.
“Jei įgėlus vabzdžiui jaučiatės normaliai ir į gydytoją nesikreipiate, pavartokite antihistamininių preparatų. Sugeltos vietos jokiu būdu nekasykite, antraip įnešta infekcija sukels labai rimtas komplikacijas”, – sako R. Purvaneckas.
Medikas
pataria ant sugeltos vietos uždėti šaltą juodosios arbatos kompresą, kuris
puikiai mažina niežulį ir skausmą.
Platinti, skelbti, kopijuoti ELTA informacijas ir
fotoinformacijas be raštiško agentūros ELTA sutikimo
draudžiama.
fotoinformacijas be raštiško agentūros ELTA sutikimo
draudžiama.
Bendrinti šį straipsnį
