Nuostolingos pirtys Panevėžio rajono biudžetui kasmet kainuoja daugiau nei 120 tūkst. eurų. Savivaldybė motyvuoja, kad šios paslaugos savikaina auga, o bilietų kainos toli gražu nepadengia patiriamų išlaidų. Jau nuo birželio išsiperti Savivaldybei priklausančioje pirtyje rajone kainuos brangiau.
Pastarąjį kartą pirčių paslaugos Panevėžio rajone euru brangintos pernai pavasarį.
Šiuo metu besiperiantys dešimtyje rajono pirčių suaugusieji moka 6 eurus, o turintys lengvatą – 5 eurus.
Jei rajono politikai pritars, nuo birželio 1-osios bilietai į pirtį kainuotų atitinkamai 7 ir 6 eurus.
Pernai dešimtyje rajono pirčių apsilankė 12 739 žmonės. Šiemet per keturis mėnesius – 4 760. Savivaldybė šios paslaugos nuostoliams kompensuoti pernai skyrė daugiau nei 123 tūkst. eurų, o šiemet per keturis mėnesius – jau beveik 62 tūkst. eurų.
Panevėžio rajono savivaldybės Ekonomikos ir turto valdymo skyriaus specialistės Jadvygos Balčienės teigimu, pirties paslaugų sąnaudos, kaip ir visur, didėja.
Pernai jos siekė daugiau nei 157 tūkst. eurų, o per šių metų keturis mėnesius – beveik 83 tūkst. eurų.
Nors patiria nuostolių, Panevėžio rajono savivaldybė, pasak J. Balčienės, kurios nors pirties atsisakyti kol kas negalvoja.
Populiarios ne vien priemiestyje
Velžio komunalinio ūkio direktoriaus Vaido Virbalo teigimu, daugiausia lankytojų sulaukia keturios rajono pirtys – Smilgių, Dembavos, Velžio ir Upytės.
Priežastys, kodėl būtent jos populiariausios, skirtingos. Nors pirčių lankytojų niekas dokumentų neprašo – lankosi miesto ar rajono gyventojas, tačiau galima įtarti, kad priemiestinėse gyvenvietėse, Velžyje bei Dembavoje, veikiausiai kaitinasi ir miestiečiai.
Smilgių pirtis, kad ir tolokai nuo miesto, lankytojus vilioja išskirtinumu – nedideliu baseinu. Upytėje, V. Virbalo manymu, pirties populiarumui įtakos gal turi ir aktyvi pirtininkė. Vadovo žiniomis, ji netgi sukūrusi „Facebook“ grupę, kur informacija dalinasi, bendrauja pirtininkai.
„Ten susibūrusi pirtininkų bendruomenė“, – sako V. Virbalas.
Mažiau populiarios Raguvos, Vadoklių ir Krekenavos pirtys.
Prieš pat koronaviruso pandemiją Panevėžio taryba buvo apsisprendusi pastarąsias uždaryti. Tačiau prakalbus apie tai, šių kraštų pirties mėgėjai suskubo jose lankytis, tad uždarymo buvo idėja atidėta, o galiausiai ir visai jos atsisakyta.
Pasak V. Virbalo, dabar lankytojų vėl sumažėjo. Ar bus uždaryta kuri nors pirtis, direktoriaus teigimu, sprendžia Savivaldybė.
Savikainos nepadengs nė brangesni bilietai
Šiuo metu bilieto į pirtį kaina nedengia paslaugos savikainos. Nedengs ir kainą pakėlus euru“, – paaiškino V. Virbalas.
Kiekvienoje pirtyje dirba po pirtininką, kuris rūpinasi švara, higiena, parduoda bilietus, tvarko aplinką ir pan.
Nors pirtys veikia tik tam tikromis dienomis, pasak V. Virbalo, darbo netrūksta ištisą savaitę, todėl pirtininkai įdarbinti visu etatu.
Ar pirtyse lankosi daugiau vyrų, ar moterų, statistikos neturima. Kaip ir sunku nuspėti, kokių lankytojų daugiau – ar ateinančių pertis dėl pomėgio, ar tiesiog neturinčių galimybės nusiprausti namuose.
Nemokamos dienos sulaukė antplūdžio
Direktoriaus teigimu, pirtys kasmet atnaujinamos – kiekvienoje atliekamas remontas.
Savivaldybės tarybos sprendimu, visos rajono pirtys nedirba rugpjūtį, o liepą paliekamos dirbti keturios – Dembavos, Ramygalos, Smilgių ir Upytės.
Pernai nuspręsta, kad du kartus per metus, prieš Kalėdas ir Velykas, rajono gyventojai pirtyse gali praustis nemokamai.
Statistika rodo, kad prieš Velykas pirtys sulaukė trečdaliu daugiau lankytojų. Prieškalėdinės dienos taip pat buvo populiarios.
