Panevėžyje – sveiku protu nesuvokiamas vandalizmo atvejis. Miegamajame mikrorajone, daugiabučių apsuptoje laukymėje tarp Kniaudiškių ir Klaipėdos gatvių, savanorių pasodintus kelias dešimtis medžių vandalai perlaužė pusiau.
Tai, ką išvydo prieš porą savaičių, Algimantui Kirkilui atėmė amą: pusę savanorių pasodintos medelių plantacijos – būsimojo parko želdinių – nulaužta.
Dėl ko galėjo užkliūti neišvaizdžią vietovę turėję papuošti želdiniai, nesuvokia nei patys sodintojai, nei aplinkinių namų gyventojai.
Laukymėje, įrėmintoje „Minties“ gimnazijos sporto aikštyno bei daugiabučių namų, dar rudenį būrys savanorių, gavę Savivaldybės leidimą, pasodino aštuonias dešimtis įvairiausių medžių – ąžuolų, klevų, liepų.
Savanorius į medžių sodinimo akciją subūręs Algimantas Kirkilas sako, kad susirinko apie keturiasdešimt žmonių.
„Šviesos ieškantieji buriasi į bendruomenę, jie mato, kad gali gyventi kitaip, patys puoselėti, kurti aplinką. Medžių sodinimo akcija suteikia daug nuostabių emocijų ir vilties, kad pasikeis žmonių santykiai, atsiras naujų idėjų kurti“, – pasakoja A. Kirkilas.
Tąkart į medžių sodinimo akciją gyventojus savanoriai kvietė platindami aplinkiniuose daugiabučiuose lankstinukus. Aktyvus panevėžietis dabar svarsto, kad galbūt buvo per maža įdėta organizacinio darbo, jei kažkam kilo noras nuniokoti.
Pasak A. Kirkilo, nors sodinant nebuvo atėjusiųjų pasipiktinti, bet jau praėjus dviem mėnesiams buvo matyti keletas aplaužytų medelių.
Gresia net laisvės atėmimas
Tai, ką išvydo prieš porą savaičių, A. Kirkilui atėmė amą. Lygiai pusę medelių plantacijos – būsimojo parko želdinių – buvo nulaužti perpus. Akivaizdu, kad taip pasielgė ne atsitiktinis praeivis. Medeliai išlaužyti ne chaotiškai, o eilė po eilės.
A. Kirkilas medžių sodinimo talkas Panevėžyje organizuoja jau dešimt metų, tačiau su tokiu vandalizmu teigia susidūręs pirmą kartą.
Kodėl galėjo užkliūti niekam šviesos neužstojantys, nuo artimiausio daugiabučio bent per 60–70 metrų pasodinti medžiai, panevėžietis nesuranda paaiškinimo.
„Gal žmogus pilnas pykčio ir pavydo? Gal jam dėmesio labai trūksta?“ – svarsto A. Kirkilas.
Į parką turėjusių išaugti želdinių gailisi ir aplinkinių namų gyventojai. Kniaudiškių 18-ajame name gyvenanti Rita apgailestauja per langus nepamačiusi chuliganų.
„Aš taip džiaugiausi, kai medelius sodino. Mąsčiau: tokioje dykynėje bus žalioji zona, gražus vaizdas pro langą. Širdį sugniaužė, kai pamačiau nulaužytus“, – pasakojo Rita.
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovės spaudai Rasos Černauskaitės teigimu, toks medžių nuniokojimas gali būti prilygintas viešosios tvarkos pažeidimui, už tai gresia viešieji darbai arba bauda, areštas arba net laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Želdynų nėra per daug
Panevėžys vis dar laikomas vienu žaliausių Lietuvos didžiųjų miestų. Savivaldybės kraštovaizdžio specialistės Rasos Stankūnienės teigimu, Aukštaitijos sostinėje želdynai užima 307,3 ha ploto. Iš jų maždaug pusė (152,3 ha) sudaro parkai ir skverai. Pasak R. Stankūnienės, pagal aplinkos ministro įsakymą, tokio dydžio miestui kaip Panevėžys vienam gyventojui turėtų tekti 20 kv. m rekreacinės paskirties želdynų ploto, įskaitant vejas bei gėlynus. Anot jos, Panevėžys šiuos normatyvus gerokai lenkia. Vienam panevėžiečiui mieste tenka daugiau nei 27 kv. m želdynų bendro ploto, iš jo – 13,4 kv. m parkų ir skverų teritorijos.
„Mes viršijame net ir didžiųjų miestų normą“, – tvirtina R. Stankūnienė.
Anot jos, žaliųjų plotų mieste nežadama mažinti. Atvirkščiai, numatomi nauji prie projektuojamų statinių. Kraštovaizdžio specialistės teigimu, Savivaldybė ieško galimybių užbaigti naują Molainių g. parką.
„Kasmet daugėja privačių iniciatyvų apželdinti miestą. Organizacijos, daugiabučių bendrijos, gyventojai kreipiasi leidimo sodinti medžius. Želdynų mieste nebus per daug. Vietoj nusenusių, ligotų medžių naujus tenka atsodinti. Medžiai mieste formuoja vaizdingą kraštovaizdį. O svarbiausia – jie gerina oro kokybę, mažina taršą“, – pažymi R. Stankūnienė.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
