Valymas – ganėtinai nauja verslo šaka Lietuvoje. Prieš 18 metų verslininkei Daivai Petraitienei šio verslo subtilybių reikėjo mokytis iš Estijos bei Suomijos kompanijų, o šiuo metu įmonės darbas jau gerokai išpopuliarėjęs.
Įgavo pagreitį
Daugelis net nesusimąsto, koks svarbus yra valytojos darbas. Tai pastebima tik tuomet, kai dėl kokių nors priežasčių valytoja negalėjo ateiti į darbą ir biuras liko nevalytas. Tačiau D.Petraitienė, vadovaujanti valymo paslaugas teikiančiai įmonei „Akvija“, puikiai suvokia valytojos darbo svarbą bei ypatumus.
Verslininkė prisimena, kad pradžia buvo ganėtinai sunki – priimtiniau buvo ieškoti žmogaus asmeniškai, o ne samdyti įmonę, teikiančią valymo paslaugas. Tačiau praėjus 18 metų moteris tvirtina, kad pradėti šį verslą buvo verta.
Dabar įmonės skyriai veikia Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje ir Alytuje. O vietoj pačioje pradžioje dirbusių 3 asmenų šiuo metu klientus visoje šalyje aptarnauja apie 300 darbuotojų.
„Akvija“ valo bei prižiūri prekybos centrus, gamyklas, administracijos biurus, bankus, gydymo, švietimo, kultūros įstaigas ir 
net laivus.
Didžiausi iššūkiai
Vienas iš didžiausių bei naujausių iššūkių, su kuriuo teko susidoroti „Akvijos“ darbuotojams, – neseniai baigtos statyti Kauno arenos paruošimas atidarymui. Čia per labai trumpą laiką teko atlikti milžiniškus darbus – per tris dienas iš statybų aikštelės patalpa virto tinkama naudojimui.
„Tai vienas iš didžiausių mūsų projektų. Ką tai reiškia, tikriausiai supranta ir tas, kuris nedirba valymo kompanijoje. Triūsė tikrai didelis žmonių skaičius. Stengėmės pasidalinti darbą komandomis. Sukomės be sustojimo – vien kėdžių 15 tūkstančių, o arena – stiklinė. Stiklas ir kėdės – ne pats lengviausias paviršius valymui, o ypač kai dar vyksta statybos darbai“, – Kauno arenos tvarkymą prisiminė D.Petraitienė.
Įmonė taip pat tvarko ir Klaipėdos areną. Čia darbo specifika jau kitokia – nuolatinė priežiūra. Įmonės darbuotojams reikia patalpas paruošti renginiams bei sutvarkyti po jų.
Dar viena iššūkių pilna sritis – laivų tvarkymas. „Akvijos“ darbuotojai intensyviai dirba keltuose, kurie plaukioja maršrutu Klaipėda – Švedija.
Pasak įmonės vadovės, ekstremalumas slypi tame, kad laivas prisišvartavęs uoste būna keturias valandas. Per šį laiką reikia ne tik sutvarkyti patalpas, bet ir išsodinti bei įleisti į laivą naujus keleivius.
Taip valymui lieka maždaug dvi valandos, per kurias darbuotojai privalo paruošti kelis šimtus vietų, pervilkti patalynę, išvalyti kelias dešimtis tualetų bei dušo kabinų.
Įmonėje didžiulių fabrikų tvarkymas laikomas kasdiene procedūra. Iššūkiai, pasak D.Petraitienės, atsiranda tuomet, kai per labai trumpą laiką tenka sutvarkyti dideles patalpas.
Darbas reikalauja išmanymo
Privatiems asmenims teikiama paslauga, reikalaujanti daugiausia pastangų, – langų valymas. Įmonė organizuoja pavasarines bei rudenines langų valymo akcijas. Pasak direktorės, į vidų žmonės nelabai nori įsileisti, tačiau pagalbą langus valyti iš lauko pusės kviečiasi noriai.
Anot D.Petraitienės, tai patogu ir klientams, nes jiems nebūtina būti namuose, o grįžę po darbo jau randa atliktą paslaugą.
Moteris pastebi, kad yra tokių vietų, kuriose langus valyti gali tik alpinistai. Tai dažniausiai pasitaiko valant verslo pastatų langus.
„Gyvename stiklo amžiuje. Privačiuose namuose alpinistų pasitelkti į pagalbą neteko. Tačiau verslo pastatuose tai yra naudojama. Naudojami bokšteliai, nusileidimo krepšeliai. Kartais architektai neapgalvoja, kaip reikės prižiūrėti stiklus, todėl net alpinistams sunku juos pasiekti. Žmonės, kurie dirba aukštyje, yra universalesni – jie žino ir kaip veržtuką prisukti, ir kaip prieiti prie sunkiai pasiekiamų vietų. O ir išmokyti naudoti valytuvą ar teptuką – nesudėtinga“, – pasakoja D.Petraitienė.
„Mes neteikiame nuolatinių valymo paslaugų privačiuose namuose, nes čia labai daug komplikacijų. Įsileisti žmogų į namus šiai dienai yra populiaru, tačiau ne taip paprasta. Geriausia, kai užsakovas pats pasirenka darbuotoją. Įmonė negali apsaugoti nuo žmogiškojo faktoriaus. Namuose dažnai pastebima, kad dingo auksinė grandinėlė kaip tik tada, kai valytoja išėjo. Po pusmečio pamestas daiktas atsiranda, tačiau jau būna per vėlu – darbuotoja dažniausiai būna atleista iš darbo. Tokie trukdžiai kenktų darbui, todėl mūsų atliekami darbai privačiame sektoriuje dažniausiai yra darbai po statybų, kai dar nevyksta gyvenimas, nėra asmeninių daiktų“, – „Sekundei“ pasakojo D.Petraitienė.
Mūsų visuomenėje vis dar įsigalėjusi nuomonė, kad valytojos darbas nereikalauja didelio pasiruošimo bei kvalifikacijos. D.Petraitienė pabrėžia, jog supratimas, kad kiekvienas sugeba atlikti šį darbą, – itin klaidingas.
Pradėjus dirbti valymo srityje reikia išmokti labai daug. Privaloma žinoti chemijos pradmenis, reikia išmokti elgtis su technika. Taip pat reikia domėtis pasaulio tendencijomis – tiek chemijos pramone, tiek įranga, nes viskas tobulėja bei keičiasi.
Pasak D.Petraitienės, net ir pati plovimo technologija yra svarbi ir jos reikia išmokti.
Šiandieninės priemonės, su kuriomis dirbama, gerokai lenkia turėtas prieš 18 metų – valytojai dirba su plovimo mašinomis, kurios kainuoja daugiau nei kai kurių automobiliai – nuo 6 iki 60 tūkstančių litų. Visos jos yra skirtingos: elektrinės, akumuliatorinės, dujinės, todėl ir valdomos skirtingai. Tai žmogus turi išmokti.
Atėję nauji darbuotojai visų pirma mokomi. Žmones reikia supažindinti ne tik su chemijos pradmenimis, bet ir su technikos valdymo subtilybėmis.
„Vien parduotuvėje buitinės chemijos – kaip vyno. Kaip viską atsiminti? Todėl yra kertiniai chemijos dalykai, su kuriais stengiamės supažindinti bei išmokyti naujuosius darbuotojus. Praktiniai įgūdžiai formuojami pakankamai ilgą laiką“, – mano firmos direktorė.
Atėję nauji darbuotojai turi susipažinti ne tik su cheminėmis valymo priemonėmis, bet ir su įvairiais paviršiais.
Valytojai turi atskirti, kur yra koks paviršius, vos tik į jį pažiūrėję, nes ne visuomet būna žmogus, kuris tiksliai gali apibūdinti medžiagą, o panaudojus netinkamą valymo priemonę paviršių galima sugadinti negrįžtamai.
D.Petraitienė tikina, kad labai dažnai klaidingai manoma, jog valymo versle dirba tik moterys. Pasak savininkės, įmonėje darbai neskirstomi į vyriškus bei moteriškus.
Taip jau nusistovėjo, jog darbus po statybų bei darbus aukštyje dažniausiai atlieka vyrai, o nuolatinės priežiūros darbus – moterys. Tačiau ir vieniems, ir kitiems pasitaiko nemažai iššūkių.
Živilė RAŠKAUSKAITĖ, Sekunde.lt
