Per metus realusis darbo užmokestis šalies ūkyje sumažėjo 2,3 proc.
Porą metų mažėję atlyginimai jau šiek tiek auga. Tačiau įvertinus didėjančius infliacijos tempus, realus darbo užmokestis per metus mažėjo apie 2 proc. Ateityje didesnių algų gali tikėtis tik gyvybiškai verslui reikalingi darbuotojai.
Statistikos departamento (SD) duomenimis, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) antrąjį 2011 m. ketvirtį sudarė 2107,7 lito (atskaičius mokesčius – 1639,8 lito) ir, palyginti su pirmuoju 2011 m. ketvirčiu, padidėjo 1,7 procento.
Antrąjį 2011 m. ketvirtį vidutinis mėnesinis darbo užmokestis prieš mokesčius valstybės sektoriuje sudarė 2231,5 lito (atskaičius mokesčius – 1730,1 lito lito) ir, palyginti su pirmuoju 2011 m. ketvirčiu, padidėjo 2,4 proc. Privačiajame sektoriuje alga sudarė 2028 litus (1581,5 lito „į rankas“) ir padidėjo 1,4 procento.
Per metus (antrąjį 2011 m. ketvirtį, palyginti su antruoju 2010 m. ketvirčiu) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje padidėjo 2,5, valstybės sektoriuje – 3, o privačiajame sektoriuje – 2,6 procento.
Darbo užmokesčio didėjimą antrąjį 2011 m. ketvirtį lėmė ūgtelėjusi darbų apimtis, ilgesnis darbo laikas ir kitos priežastys.
Realusis darbo užmokestis antrąjį 2011 m. ketvirtį, palyginti su pirmuoju, šalies ūkyje sumažėjo 0,6 proc. Privačiajame sektoriuje algos sumažėjo 0,9 procento, o valstybės sektoriuje išaugo 0,1 procento.
Tiesa, realusis darbo užmokestis antrąjį 2011 m. ketvirtį, palyginti su pirmuoju, šalies ūkyje sumažėjo 0,6 proc. Privačiajame sektoriuje algos sumažėjo 0,9 procento, o valstybės sektoriuje jos išaugo 0,1 procento.
Per metus realusis darbo užmokestis šalies ūkyje sumažėjo 2,3 proc. Valstybės sektoriuje – 1,9, o privačiajame – 2,3 procento.
SD duomenimis, valstybės sektoriuje atlyginimai labiausiai augo statybos (pavyzdžiui, savivaldybių valdomų statybos įmonių), sveikatos ir švietimo sektoriuje. Pasak SD Darbo statistikos skyriaus vedėjos Virginijos Bankietienės, valstybės sektoriaus statybos įmonių darbuotojų mėnesinis atlyginimas per ketvirtį vidutiniškai išaugo 140 litų, valstybinių sveikatos bei švietimo įstaigų – 100 litų.
Premjero patarėjas Mykolas Majauskas pabrėžė, kad valstybės sektoriuje darbo užmokesčius augino ne Vyriausybei pavaldžių įstaigų darbuotojų atlyginimai.
„Centrinės valdžios sektoriuje atlyginimai nesikeitė, išskyrus įstatyme numatytus atvejus, pavyzdžiui, didėjant darbo stažui. Ligoininės ar poliklinikos savo atlyginimus dėlioja atskirai. Tačiau apskritai atlyginimų pokyčiai yra per maži, kad būtų galima daryti kokias nors išvadas“, – svarstė M. Majauskas.
Biudžetinio sektoriaus darbuotojų algų didėjimą pažabojo valstybės ir savivaldybių biudžeto įstatymas. Bet bazinei atlyginimo daliai taikomi apribojimai nereglamentuoja priedų bei premijų mokėjimo „įšaldymo“.
Tarptautinės konsultacijos bendrovės „Hay Group“ Atlygio informacinių paslaugų vadovas Baltijos šalims Eligijus Kajieta taip pat teigė, jog statistiniai darbo užmokesčio pokyčiai yra minimalūs ir nebūtinai reiškia didesnius ar mažesnius atlyginimus.
„Valstybės sektoriuje atlyginimų augimas buvo minimalus. Jis galėjo atsirasti, pavyzdžiui, išdirbus daugiau valandų. O privačiame sektoriuje antrasis metų ketvirtis apskritai nėra tas metas, kai peržiūrimi atlyginimai. Laikas tam tiesiog netinkamas“, – svarstė E. Kajieta.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad dirbančiųjų valstybės sektoriuje pastaruoju metu mažėja, o privataus sektoriaus darbuotojų skaičius auga. Tai reiškia, kad verslo sektoriuje daug naujų darbuotojų, kurių atlyginimai paprastai yra mažesni ir vidutinio darbo užmokesčio kilstelėti negali.
Kainų našta nevienoda
SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda atkreipė dėmesį, kad vidutinis darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) per metus išaugo 2,5 proc., o liepos mėnesį pagal suderintą vartotojų kainų indeksą apskaičiuota vidutinė metinė infliacija sudarė 3,4 proc.
Taigi darbo užmokestis stengėsi neatsilikti nuo prekių ir paslaugų kainų, nors tai nebuvo taip paprasta – pastarąjį pusmetį buvo apstu priežasčių brangti maisto produktams, energijos ištekliams ir pan. Panašūs atlyginimų ir kainų augimo tempai bylotų apie pastovų gyvenimo lygį tik tada, jei visų gyventojų pajamos didėtų tokiu pačiu mastu kaip ir infliacija.
G. Nausėda
„Deja, reali situacija buvo visiškai kitokia. Absoliučios darbuotojų daugumos atlyginimai liko nepakitę, tuo tarpu saikingą vidutinio rodiklio padidėjimą garantavo dosnesnė kai kurių į eksportą orientuotų ar inovatyvių įmonių darbo užmokesčio politika. Jau dabar yra ne tik atskirų bendrovių, bet ir ištisų šakų, pvz., informacija ir ryšiai, kuriose vidutinis darbo užmokestis ūgtelėjo dviženkliu skaičiumi“, – konstatavo SEB banko prezidento patarėjas.
Be to, maisto produktų, degalų, kitų energijos išteklių kainų augimui lenkiant bendrąjį vartotojų kainų indeksą, infliacija ne visus „kandžioja“ vienodai. Kad ir kaip socialiniu požiūriu tai būtų neteisinga, labiausiai nukenčia skurdžiausiai gyvenančios visuomenės grupės, kurių vartojimo krepšelyje minėtosios prekės sudaro keleriopai didesnę dalį nei pasiturinčių namų ūkių krepšelyje.
Taigi, anot analitiko, kalbėti apie visuotinį pajamų indeksavimą infliacijos dydžiu būtų visiškas nesusipratimas. Atsižvelgiant į besiniaukiantį tarptautinį ekonomikos klimatą ir blogėjančius šalies eksportuotojų ir pramonininkų lūkesčius, to neverta tikėtis ir ateityje.
Lietuviai sumoka didesnes algas „Gazprom“
G. Nausėda prognozuoja, kad verslininkai kels atlyginimus selektyviai, pirmiausia tiems darbuotojams, kurie yra gyvybiškai reikalingi įmonei ir gali būti nugvelbti konkurentų arba emigruoti. Ne tokia džiaugsminga padėtis tų darbuotojų kategorijų, kurioms nebūtini specialūs įgūdžiai ar patirtis ir kurioms įmanoma rasti pamainą darbo rinkoje.
„Liūdna pripažinti, tačiau mokant didesnes sąskaitas už gamtines dujas yra daugiau galimybių, kad išaugs „Gazprom“ darbuotojo ar Rusijos biudžetinio sektoriaus tarnautojo, nei Lietuvos gyventojo atlyginimas. Gamtiniais ištekliais negalinčioje pasigirti šalyje pagrindinis darbo užmokesčio didėjimo šaltinis yra verslo efektyvumas ir lankstumas, gebėjimas praradus vieną rinkos nišą čia pat atrasti porą naujų“, – tvirtino SEB banko atstovas.
Biudžetinio sektoriaus darbuotojų algų didėjimas pažabotas 2011 m. valstybės ir savivaldybių biudžeto įstatymu. Tiesa, apribojimai pirmiausiai taikomi bazinei atlyginimo daliai, tuo tarpu priedų ir premijų mokėjimas nėra „įšaldytas“.
SEB bankas nepakeitė anksčiau skelbtos 2011 m. vidutinio darbo užmokesčio prognozės, kuris skelbia, kad šiemet algos didės 5,5 proc.
