Ketvirtadienį jau antrus metus iš eilės į Lietuvos mokslų akademijos (LMA) dieną Panevėžyje suvažiavo būrys šalies mokslo specialistų. Net aštuoniose sekcijose Panevėžio bei Lietuvos šviesuoliai nagrinėjo aktualiausias Lietuvai bei mūsų miestui problemas.
Per dienos darbo apibendrinimą svečiai akcentavo, kad Panevėžys atsikrato neigiamo įvaizdžio ir yra vienas perspektyviausių šalies miestų. Miesto meras Vitas Matuzas pabrėžė, kad trečius metus besitęsiantis LMA ir Panevėžio savivaldybės bendradarbiavimas turi duoti apčiuopiamų vaisių.
“Tikiu, kad ateis laikas, kai miesto meras tokią dieną kreipsis ir į apskrities mokslininkus”, – pabrėžė V.Matuzas. Tačiau kol kas, anot jo, situacija nėra džiuginama: atsivėrus naujoms verslo galimybėms dėl menko finansavimo mokslo ir studijų sistemą paliko beveik visi 30 m. mokslininkai, o Lietuvos mokslo potencialas sumažėjo 2-3 kartus.
Stebina valstybės prioritetai
Panevėžio, kaip mokslo specialistų miesto, perspektyvomis tiki ir akademikas Leonardas Sauka. “Panevėžys Lietuvai davė ne vieną įžymybę ir ji nebus pamiršta. Ir šiandienos darbai šiame regione duoda impulsą kitiems”, – pažymėjo akademikas.
Svečiai iš LMA pabrėžė, kad sekcijose vykę susitikimai su panevėžiečiais rodo, jog miestas žengia į priekį. “Laki frazė, kad kokia šeima, mokykla, tokia ir visuomenė, iš tiesų teisinga. Po darbo sekcijoje susidariau vaizdinį, kad švietimo sistema Panevėžyje nėra bloga, tačiau spręstinų dalykų visada atsiranda”, – kalbėjo akademikas Algirdas Gaižutis, aptardamas pedagogikos sekcijos darbą.
Pasak jo, viena svarbiausių šių dienų mokyklos problemų – jaunimas nenori mokytis. Mokslas jaunam žmogui svarbus tam, kad pavyktų gerai išlaikyti egzaminus, įstoti į aukštąją. Be to, anot jo, žemas socialinis mokytojo statusas. “Pedagogai nusivylę savo padėtimi: uždarbiai maži, o atsakomybė – didžiulė. Deja, mūsų valstybėje prioritetai “sudėti” ne taip, kaip turėtų būti”, – teigė A.Gaižutis. Pasak jo, Lietuvai puikus pavyzdys – Kazachstanas, kuris per 15-a nepriklausomybės metų padarė stebėtiną pažangą. A.Gaižučio teigimu, to priežastis – iškelti prioritetai: iš valstybės biudžeto 30 proc. lėšų skiriama švietimui, tiek pat – sveikatos apsaugai, likusi dalis – visam kitam. “Mūsų šalyje švietimas ir kultūra, deja, kol kas yra tarp tų visų kitų”, – pažymėjo akademikas.
Komunikacijos ir informacijos sekcijoje buvo kalbėta tema “Skaitmeninimas: dabartis, problemos ir perspektyvos”. Supažindinta su Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos naujausiomis skaitmeninėmis programomis bei aptarta J.Miltinio palikimo studijų centro dokumentinio paveldo skaitmeninės perspektyvos.
Panevėžio ligoninė – viena geriausių
Akademikas Vytautas Sirvydis, aptardamas medicinos sekcijos darbą, pabrėžė, kad VšĮ Panevėžio ligoninėje ypač gerai plėtojama kardiologijos sritis. Be to, anot profesoriaus, Panevėžio ligoninė patenka į labiausiai išsivysčiusių šalies gydymo įstaigų penketuką.
V.Sirvydis priminė, kad būtent Panevėžyje 1936 m. atlikta pirmoji Lietuvoje širdies operacija. Tačiau mūsų miestas, kaip ir visa šalis, medicinos srityje išgyvena tas pačias problemas: menkas valstybės finansavimas, protų nutekėjimas į didmiesčius ar užsienį.
Šiais metais pirmą kartą LMA diena buvo papildyta nauja – socialinių tyrimų – sekcija. Nors buvo pasidžiaugta, kad Panevėžyje mažėja nedarbo lygis, tačiau to priežastis – ne naujų darbo vietų kūrimas, o gyventojų migracija. Taip pat buvo aptarta ir nedžiuginanti šalies demografinė situacija. Sekcijoje dirbę specialistai liūdnai juokavo, kad esant dabartinei tendencijai po 300 metų visa Lietuva sutilps Panevėžyje.
Kaip pagerinti pramonės ir mokslo ryšį, miesto kultūrinę situaciją, sporto specialistų rengimą, buvo kalbama technikos, kultūros, informacinių technologijų sekcijose. Išsakyti savo nuomonę rūpimais klausimais turėjo galimybę ne tik įvairių sričių specialistai, bet ir miestelėnai, moksleiviai.
Inga Kontrimavičiūtė
tel.(8-655)04720, inga@sekunde.com
S.Kašino nuotr. L.Sauka (kairėje) ir V.Matuzas mano, jog Panevėžyje mokslo visuomenė tik gausės ir stiprės.
