Žemės ūkio ministro įsakymu (2006 05 18, Nr. 3D-207)
patvirtintos Valstybės paramos kooperacijai plėtoti teikimo taisyklės, kurios
įsigaliojo nuo gegužės 26 d. Naujai įsikūrę žemės ūkio kooperatyvai be jokių
konkursų galės gauti valstybės paramą įsikūrimo ir administravimo išlaidoms
kompensuoti net penkerius metus, o pirmaisiais metais parama vienam kooperatyvui gali siekti iki 40 tūkst. Lt.
Nauji kooperatyvai
Kaip informavo Žemės ūkio ministerijos sekretorius ir Kooperacijos plėtros koordinavimo tarybos pirmininkas Kazys Sivickis, kooperacijos plėtros patirtis parodė, kad naujai įsikūrę kooperatyvai nepajėgdavo samdytis vadybininko ir buhalterio, įsigyti būtinų techninių priemonių, nes pradiniame veiklos etape neturėdavo pakankamai pajamų. Todėl tikimasi, kad ši valstybės parama paskatins kooperacijos plėtrą.
Valstybės paramą iš Specialiosios kaimo rėmimo programos naujai įsikūrusiems žemės ūkio kooperatyvams planuojama taikyti 10 metų, tačiau kiekvienas naujai įsikūręs kooperatyvas galės būti remiamas tik 5 metus.
Kompensuojamų išlaidų dalis kasmet bus mažinama po 20 proc., t. y. pirmaisiais veiklos metais bus kompensuojama 100, antraisiais – 80, trečiaisiais – 60, ketvirtaisiais – 40, penktaisiais – 20 proc. tinkamų finansuoti išlaidų. Kompensuojamos tik tokios išlaidos, kurios nėra finansuojamos pagal kitas ES ar nacionalinės paramos programas. Tinkamos kompensuoti išlaidos – tai lėšos patalpoms nuomoti, biuro įrangai įsigyti, ryšio priemonėms, kompiuteriams, administracijos personalui ir pan.
Pasak K.Sivickio, jei tinkamų išlaidų prisikaups, tarkim, iki 100 tūkst. Lt, maksimali paramos suma vis tiek bus fiksuota. Paramos dydis priklausys nuo narių skaičiaus, įneštų pajų dydžio, apyvartos, kooperatyvo veiklos metų.
„Parama yra susieta su kooperatyvo narių įneštų pajų dydžiu – kuo jis didesnis, tuo ir parama didesnė, tačiau ji turi tam tikras ribas. Pirmaisiais veiklos metais parama negali viršyti 8 tūkst. Lt, antraisiais – 4 tūkst. Lt ir pan. Tarkim, žmogus įmokėjo 500 Lt pajų, tai, pvz., antraisiais veiklos metais kooperatyvui tiek pat bus pridedama ir valstybės paramos, bet jei įmokėta 10 tūkst. Lt, parama vis tiek negalės viršyti 4 tūkst. Lt. Įnešti pajus galima ir skolintomis lėšomis iš bankų ar kredito unijų, – paaiškina Kazys Sivickis. – Patirtis liudija, kad jei kooperatyvo narys neįdeda į verslą savo lėšų, tai ir nesirūpina, kaip tą turtą valdyti, neprisiima jokios atsakomybės“.
Paramos dydis priklausys ir nuo kooperatyvo narių skaičiaus. Kooperatyvai su minimaliu narių skaičiumi, nuo 5 iki 10, pirmaisiais, antraisiais, trečiaisiais, ket-virtaisiais ir penktaisiais veiklos metais galės gauti atitinkamai 20, 16, 12, 8 ir 4 tūkst. Lt, o subūrę 11 ir daugiau narių, jie galės gauti dvigubai daugiau lėšų, t. y. 40, 32, 24, 16 ir 8 tūkst. Lt.
Pasak K.Sivickio, dar vienas saugiklis taikomas nuo antrųjų kooperatyvo veiklos metų, kai paramos dydis negalės viršyti 5 proc. metinių įplaukų. „Norima paskatinti kooperatyvus plėtoti veiklą ar paslaugas, kad neatsitiktų taip, jog jie paramą pasiėmė ir nieko nebeveikia. Kuo didesnė bus apyvarta, tuo didesnė ir parama“, – akcentuoja K.Sivickis.
Naujai įsikūręs kooperatyvas ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo jo įregistravimo Juridinių asmenų registre turi pateikti avansinio mokėjimo paraišką Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie ŽŪM, kuri administruoja šią paramą. Pirmaisiais veiklos metais kooperatyvui gali būti išmokamas 6 tūkst. Lt valstybės paramos avansas.
Šiais metais kooperacijai plėtoti valstybė skiria 1 mln. Lt. Metai jau beveik įpusėjo, todėl ūkininkai turėtų suskubti burtis į pieno surinkimo, javų, rapsų auginimo ar kitokius kooperatyvus. „Jeigu pinigų pritrūks – ne bėda, tokiam reikalui jų surasime, bus blogiau, jeigu šių lėšų neišnaudosime“, – pažymi K.Sivickis.
Mokesčių lengvatos
Žemės ir maisto ūkio kooperatyvams taikomos mokestinės lengvatos, kurių neturi kitų sektorių kooperatyvai. Mokestinės lengvatos taikomos pagal Pelno mokesčio, Įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokesčio, Pridėtinės vertės mokesčio, Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymus.
Gegužės 24 d. Vyriausybė nutarė teikti Seimui Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo 17 str. papildymo įstatymo projektą. Projekte numatyta, kad kooperatyvų nariams iš pelno mokamos apyvartai proporcingos išmokos nebebus apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu.
Dabar galiojančiame Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatyme numatyta, kad savo nariams iš pelno jos moka apyvartai proporcingas išmokas. Šios išmokos pagal GPM įstatymą apmokestinamos 15 proc. Dėl to kooperatyvai paprastai taip formuoja iš narių superkamos produkcijos ir nariams teikiamų paslaugų kainas, kad per finansinius metus pelno nesukauptų, o išskirstytų jį nariams per su jais vykdomą apyvartą.
Kooperatyvų, visiškai nekaupiančių pelno arba sukaupiančių jo mažai, pelningumo rodikliai būna žemi, todėl gauti bankų paskolas ar dalyvauti rėmimo programose jiems būna sudėtinga. Siekiant išspręsti šią problemą, GPM įstatymo 17 str. papildymo įstatymu panaikinamas gyventojų pajamų mokestis už apyvartai proporcingas išmokas, iš pelno mokamas kooperatyvų nariams. Įteisinus teikiamą siūlymą, kooperatyvai nebevengs kaupti pelno, todėl pagerės jų pelningumo rodikliai, ir jie galės gauti paskolas bei dalyvauti rėmimo programose. Tai paskatins kooperacijos plėtrą, nes žemdirbiai akivaizdžiau pajus jos naudą.
