Ūkio ministras R. Žylius: „Turime teorinį milijardą litų, kuris galėtų tapti mūsų valstybės biudžeto dalimi“.
Visos valstybės valdomos įmonės 2010 metais uždirbo 150 milijonų litų pelno (įskaitant turto ir žaliavos mokesčius), tai yra 112 milijonų litų daugiau nei 2009 metais. Įmonių sumokėtų dividendų suma padidėjo nuo 42 mln. Lt iki 86,2 mln. Lt, kapitalo grąžos rodiklis išaugo nuo 0,2 proc. iki 0,8 proc. Jeigu kapitalo grąža siektų šalies vidurkį, grynasis pelnas būtų buvęs 1,22 mlrd. litų.
Paskelbtoje valstybės valdomų įmonių 2010 metų veiklos ataskaitoje teigiama, kad vidutinė kapitalo grąža Lietuvoje 2005–2010 metais siekė 8,7 procento. Jei tokią kapitalo grąžą generuotų valstybės valdomos
įmonės, jos uždirbtų apie 1,22 mlrd. litų grynojo pelno.
Dabartiniai valstybės įmonių rezultatai, pasak ūkio ministro Rimanto Žyliaus, vis dar yra nepatenkinami. Tačiau neaišku, kokią dalį iš neuždirbto milijardo valstybės įmonės iš tiesų galėjo uždirbti, nes rezultatus lemia nekomerciniai įpareigojimai – pavyzdžiui, nuostolingi traukinių maršrutai, bei neefektyvi veikla.
Jeigu veikla taptų efektyvesnė, valstybės įmonės uždirbtų daugiau pelno, tačiau kol kas nėra suskaičiuota, kiek rezultatus lemia neefektyvi veikla, ir kiek verti nekomerciniai įpareigojimai, kurie ir toliau išliks.
„Turime teorinį milijardą litų, kuris galėtų tapti mūsų valstybės biudžeto dalimi. Dabar mūsų užduotis – pamatuoti, kokia dalis šio milijardo kasmet atitenka nekomerciniams įpareigojimams vykdyti ir kokia dalis milijardo ištirpsta dėl to, kad įmonės dirba neefektyviai ir netaupo“, – sako R. Žylius.
Planuojama, kad dar šiemet bus parengta išsami valstybės valdomų įmonių teikiamų komercinių ir nekomercinių veiklų ataskaita.
Šiandien Vyriausybei pristatytoje 2010 metų ataskaitoje konstatuojama, kad nors veiklos rezultatai pagerėjo, valstybės valdomų įmonių veiklos efektyvumas nepadidėjo.
Dabartinė kapitalo grąža – 0,8 proc. – yra gerokai mažesnė nei valstybės ilgalaikių paskolų kaina, siekianti 5 proc. Tai reiškia, kad valstybė investuodama į savo įmones tiesiogiai neatperka net savo skolinimosi sąnaudų. Kadangi skolinimosi kaina didesnė nei kapitalo grąža, mažėja įmonių vertė.
