Panevėžiečiams gerai žinomos buvusios šaudyklos J. Biliūno g. pastatą pardavinėjančio Valstybės turto fondo sėkmingu sandėriu gal net labiau nei valstybė turėtų būti suinteresuota Ineta Šateikienė, praėjusios kadencijos Seimo nario Vito Matuzo dukra.
Mat valstybei pardavus daugiau nei 1000 kvadratinių metrų pastatą ir žemės sklypą prie jo, pirkėjo sumokėtos sumos solidi dalis atitektų jai, prieš trejetą metų iš J. Biliūno g. išsikrausčiusios šaudyklos savininkei. Taip valstybė verslininkei atlygintų išlaidas už pagerintą seno pastato būklę.
J. Biliūno g. 14-ojo namo lange jau seniai kaba skelbimas apie pastato pardavimą. Susidomėjusiesiems statiniu ant „Ekrano“ marių kranto tenka nusivilti – skelbime nurodytas telefono numeris neegzistuoja.
Valstybės turto fondas (VTF) pirmą kartą paskelbė parduodantis pastatą dar 2011-ųjų rugsėjį, tai yra prabėgus vos trims mėnesiams po nuomininkų – šaudyklą įrengusios I. Nakrošienės įmonės – išsikraustymo. Tuomet už vieno aukšto 1131 kv. m statinį su 22 arais žemės valstybė prašė 334 620 Lt, tai yra kvadratinis metras buvo įkainotas tik 295 Lt.
Jei sandėris būtų įvykęs, didžioji dalis pinigų būtų įplaukę ne į valstybės, o į šaudyklos savininkų piniginę. Privatizavimo sąlygos skelbė, kad pirkėjas iki priėmimo-perdavimo akto pasirašymo dienos į nuomininko sąskaitą turi pervesti lėšas, kurios sudaro ne daugiau už šiam objektui pagerinti padarytas išlaidas – 285 373 Lt. Kad tiek šaudyklos šeimininkams kainavo įsirengti patalpas, tuomet dar Nakrošienės pavardę turėjusi verslininkė, garsaus politiko dukra, Valstybės turto fondui įrodė pateikusi reikalingus dokumentus.
Bet tąkart norinčiųjų pirkti neatsirado.
Siūlė tapti šeimininkais
Antrąjį aukcioną Valstybės turto fondas paskelbė labai greitai – vos po trijų mėnesių. Pardavimo kaina buvo sumažinta iki 319 620 Lt. Tačiau ir už tiek buvusios šaudyklos pastato niekam neprireikė.
Valstybės turto fondo Turto valdymo skyriaus viršininkės Jolantos Poškutės teigimu, šiuo metu pastato pardavimas kuriam laikui sustabdytas.
„Objektas pakartotinai vertinamas nustatant ir jam pagerinti padarytas išlaidas – buvusiam nuomininkui atlygintiną sumą“, – „Sekundei“ aiškino J. Poškutė.
Privatizuojamiems objektams pagerinti padarytų išlaidų suma apskaičiuojama pagal Valstybės turto fondo valdybos patvirtintas taisykles.
Dar prieš paskelbiant pastato pardavimą, pasak J. Poškutės, jį pirkti pirmiausia buvo pasiūlyta patiems nuomininkams – šaudyklos savininkės I. Nakrošienės įmonei. Dar 2010-ųjų balandį, kol į J. Biliūno g. 14-ąjį namą rinkdavosi šaudymo mėgėjai ir profesionalai, VTF nuomininką kvietėsi į tiesiogines derybas. Tačiau šios neįvyko, nes I. Nakrošienės įmonė tokio sandėrio atsisakė.
Suma – karinė paslaptis
Buvusio Panevėžio mero, Seimo nario, o pastaruoju metu iš politikos pasitraukusio korupcija įtariamojo V. Matuzo dukros I. Nakrošienės įmonė į pastatą J. Biliūno g. koją įkėlė 2000-ųjų gegužę ir veikė iki 2011-ųjų liepos.
Dar kartą ištekėjusi ir Šateikiene tapusi verslininkė tvirtina esą negalinti atskleisti, kiek kainavęs patalpų sutvarkymas ir kiek dabar skolinga valstybė. Anot jos, į pastatą, kuriame prieš tai ilgai veikė ūkinių prekių parduotuvė, 2000-aisiais buvo baisu ir koją įkelti.
„Atsikraustėme į senas prekybines patalpas. Viskas buvo sukiužę, supuvę, visas pastatas apleistas. Įrengėme šildymo, vėdinimo sistemas, iš vidaus apšiltinome sienas. Sunku net palyginti, koks pastatas buvo prieš tai ir koks – po rekonstrukcijos. Atsikraustėme tikėdamiesi, kad valstybės ekonomika kils. Kurį laiką taip ir buvo“, – „Sekundei“ pasakojo I. Šateikienė.
Apleistame pastate buvo įrengta šaudykla, biuro patalpos, baras.
Nepatrauklus nei pačiai, nei kitiems
„Baltajame kurte“ iš tiesų tuščia nebūdavo. Pašaudyti į Panevėžį suvažiuodavo ne tik aplinkinių miestų, bet ir valstybių kaimynių profesionalūs šauliai bei mėgėjai.
„Sunkiai užsukom verslą, bet kai užsukom – prasidėjo. Galima sakyti, tai buvo viena geriausių šaudyklų ne tik Lietuvoje, bet ir visose Baltijos šalyse. Tikėjome tuo, ką darėme“, – šaudyklos klestėjimo laikus mena verslininkė.
Anot jos, šaudykla aukso amžių išgyveno 2005–2006 m. Paskui prasidėjo ekonominis sunkmetis, o dar po keleto metų „Baltajam kurtui“ teko kraustytis. Pasak I. Šateikienės, išsikelti pareikalavo Valstybės turto fondas.
„Įstatymai neleidžia valstybės turto nuomotis ilgiau nei dešimt metų“, – išsikraustymo priežastį nurodo verslininkė.
Tačiau netgi jei nuomininkams būtų leista toliau naudotis valstybės patalpomis, nežinia, kiek dar ilgai jose būtų aidėję šūviai – sumažėjus užsakymų šaudyklai atėjo sunkūs laikai.
„Būtume kaip nors dirbę. O dabar jau treji metai, kai ten nieko nevyksta. Gaila, kad pastatas, į kurį įdėta tiek širdies, griūna“, – apgailestavo I. Šateikienė.
Tačiau pačios už šimtus tūkstančių litų suremontuoto pastato verslininkė įsigyti nenori, nors jai šis pirkinys tekainuotų keliasdešimt tūkstančių litų. I. Šateikienės nestebina, kad buvusi šaudykla nepatraukli ir potencialiems investuotojams.
„Nusipirkus tokį pastatą, reikia žinoti, ką jame veikti. Be to, jį reikia šildyti. Kam reikalingos didelės patalpos? Geriau naujas stato, nei senas perka ir rekonstruoja“, – greitai atgauti pinigus nesitiki plačiai garsėjusios šaudyklos savininkė.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
