Siūloma mažinti ir palaipsniui visiškai atsisakyti atskaitymų nuo į privačius fondus pervedamų įmokų.
Vyriausybė pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymams keisti pensijų kaupimo privačiuose fonduose tvarką. Taip pat norima mažinti administravimo mokesčius bei suteikti teisę pensijų kaupimo dalyviams nevaržomai apsispręsti, kaip ir kur jie nori kaupti pensiją senatvei, kiek laiko dalyvauti privačiame kaupime, keisti pasirinktus pensijų fondus, investavimo kryptis.
„Mes norime užtikrinti, kad žmonės netolimoje ateityje gautų didesnes senatvės pensijas ir kad turėtų kuo daugiau galimybių jas kaupti, investuoti, planuoti savo finansus bei pensiją senatvėje. Matome tokių galimybių ir norime pasiūlyti jomis pasinaudoti visiems. Siūlomi pakeitimai žmonėms leis sukaupti ne tik didesnę pensijos dalį privačiuose pensijų fonduose, bet ir skatins dalyvavimą privačiame kaupime, sudarys lankstesnes sąlygas išankstinių pensijų gavėjams gauti išmokas, leis lanksčiau keisti pasirinktas investavimo kryptis ir fondus“, – tvirtino socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas.
Jo teigimu, į tai yra orientuota vykstanti pensijų sistemos reforma, kurios viena iš dalių – pokyčiai privačiame pensijų kaupime, kurie prasidės, jei Seimas pritars siūlomiems pakeitimams.
Pirmiausia siūloma mažinti atskaitymus, kuriuos gyventojai moka pensijų fondams, nuo įmokų ir turto. Maksimalūs atskaitymai nuo įmokos (visuose fonduose) 2013 metais būtų 2 procentai ir kasmet mažėtų po 0,5 procentinio punkto, kol pasiektų nulį. Tokie pakeitimai numatyti Pensijų kaupimo įstatymo pakeitimo projekte.
Šiuo metu leidžiamas maksimalus atskaitymo nuo įmokos dydis – iki 10 procentų, realiai rinkoje taikomas – iki 3 procentų. Šiuos atskaitymus pensiniai fondai atlieka nuo sumokėtų įmokų, pervedamų iš „Sodros“, iškart, kai tik jos gaunamos.
Taip pat siūloma mažinti atskaitymų nuo turto dydį konservatyvaus investavimo fonduose iki 0,7 procento vidutinės metinės turto vertės. Šiuo metu maksimalus atskaitymas nuo pensijų fonde esančio turto yra 1 procentas. Ne konservatyvaus investavimo pensijų fonduose jo dydžio keisti nesiūloma.
Trečia, siūlomas mechanizmas, kaip skatinti kaupimą privačiuose fonduose. Siūloma, kad nuo 2014 m. sausio 1 d. į pensijų fondus asmuo mokėtų papildomą 1 proc. dydžio kaupiamąją įmoką, o iš valstybės biudžeto gautų papildomą skatinamąją įmoką nuo 1 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio šalyje. Valstybinio socialinio draudimo įmokos dalis, pervedama į pensijų fondus, būtų 2 procentai dalyvio draudžiamųjų pajamų.
Nuo 2016 m. valstybinio socialinio draudimo įmokos nesikeistų, o papildomos įmokos didėtų: papildomos asmens lėšomis mokamos įmokos dydis būtų 2 procentai dalyvio draudžiamųjų pajamų, papildomos iš valstybės biudžeto mokamos įmokos dydis – 2 procentai vidutinio šalies darbo užmokesčio. Nuo 2020 metų siūloma pervesti didesnio tarifo pensijų kaupimo įmokas iš valstybinio socialinio draudimo biudžeto – 3,5 procento, asmens lėšomis mokamos įmokos ir skatinamosios įmokos tarifas būtų 2 procentai (atitinkamai asmens draudžiamųjų pajamų ir šalies vidutinio darbo užmokesčio).
Kitaip tariant, tam, kad į fondą „Sodra“ pervestų 4 proc. darbo užmokesčio (iki krizės buvo pervedama 5,5 proc.), pačiam gyventojui mokesčių našta padidės 2 proc. Ši tvarka būtų palankesnė tiems, kurie gauna mažesnį nei vidutinį darbo užmokestį – jiems valstybės paskatinamoji įmoka būtų didesnė, nei žmogus papildomai sumoka pats. Tačiau atitinkamai daugiau uždirbantys žmonės iš valstybės sulauktų santykinai mažesnę paskatą.
Jei žmogus norėtų tęsti dalyvavimą kaupime dabartinėmis sąlygomis, nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 metų rugsėjo 1 d. galėtų pateikti prašymą pensijų kaupimo bendrovei dėl atsisakymo mokėti papildomas kaupiamąsias įmokas. Tuomet už šiuos asmenis nebūtų pervedama ir skatinamoji įmoka iš valstybės biudžeto. Kaip ir iki šiol, į pensijų fondą jiems būtų pervedama tik valstybinio socialinio draudimo įmokos dalis.
Ketvirta, siūloma žmonėms leisti nevaržomai pasirinkti kaip kaupti pensiją senatvei. Šiuo metu pensijų kaupimo bendrovę galima keisti, jei nuo asmens dalyvavimo pensijų kaupime pradžios yra praėję bent 3 metai. Siūloma atsisakyti šio apribojimo ir leisti pensijų kaupimo bendrovę keisti visiems tiems, kurių vardu į pensijų fondą yra pervesta bent viena kaupiamoji įmoka. Šiuo pakeitimu būtų įgyvendinta Valstybės kontrolės rekomendacija.
Penkta, siūloma sudaryti galimybę žmonėms pasitraukti iš privačios pensijų sistemos. Siūloma, kad žmonės tai padaryti galėtų nuo 2013 pradžios iki rugsėjo 1 d. (sustabdyti dalyvavimą pensijų kaupime), pranešdami apie tai savo pensijų kaupimo fondui. Jų jau sukauptos lėšos būtų toliau investuojamos iki išmokėjimo dienos, tačiau naujos nepervedamos.
Tiems, kurie pensijų kaupimo sutartis pasirašytų 2013 m. ir vėliau, galimybė atsisakyti mokėti papildomas įmokas arba stabdyti dalyvavimą kaupime nebūtų taikoma.
Šešta, išankstinių pensijų gavėjams siūloma sudaryti galimybę gauti išmokas iš pensijų fonduose sukaupto turto pradėjus gauti išankstinę pensiją.
2011 m. gruodžio 31 d. pensijų kaupime dalyvavo 1 mln. 54 tūkst. dalyvių.
