Pradėjus kompensuoti nuomą tikimasi ne tik sumažinti laukiančiųjų eiles, bet ir skatinti statybas.
Valstybė nebeužsiims socialinių būstų statybomis, o socialiniuose būstuose gyvenantiems asmenims kompensuos nuomos mokestį, rašo „Verslo žinios“.
„Šiuo klausimu gana ilgai diskutuota ir nemanau, kad Seime atsirastų žmonių, kurie balsuotų prieš socialinių būstų nuomą“, – prognozuoja Rimantas Dagys, Seimo Socialinių reikalų komiteto pirmininkas. Kaip aiškina parlamentaras, imtis nuomos skatina ilgėjantys laukiančiųjų socialinių būstų sąrašai ir mažėjantis finansavimas.
Nuo 2008 m. laukiančiųjų sąrašus papildė dar 6 tūkst. šeimų ir vienišų asmenų, 2011 m. pradžioje būstus pageidavo išsinuomoti 28461 šeima ir vieniši asmenys. O socialiniams būstams plėtoti skirtų lėšų sumažėjo nuo 70 mln. Lt 2008 m. iki 22 mln. Lt pernai. Visus laukiančiuosius eilėje aprūpinti socialiniais būstais prireiktų iki 3 mlrd. Lt.
Jei valstybė nuspręstų visiškai kompensuoti būstų nuomą jo laukiančioms šeimoms su nepilnamečiais vaikais, tam kasmet prireiktų iki 20 mln. Lt.
„Jei patvirtinsim socialinę programą su ilgalaikės nuomos principais, tai duos impulsą būstams statyti, nes šių būstų nuomą dengs valstybė. Verslas tuo domisi“, – „Verslo žinioms“ teigė R. Dagys.
Kad nuomos mokesčio kompensavimu nebūtų piktnaudžiaujama, turėtų būti numatyta apribojimų. Vienas jų – kompensuojamo kvadratinio metro kaina. Skaičiuota, kad Vilniuje nuoma svyruoja tarp 16–18 Lt už kv. m, Šiauliuose – apie 5 Lt, o kai kuriose savivaldybėse būtą galima išsinuomoti vien už komunalinius mokesčius.
Kitas apribojimas – nuomos sutartys turi būti registruojamos nekilnojamojo turto registre, o būstą nuomojantis asmuo privalo turėti verslo liudijimą ar individualios veiklos pažymą. Tai parodytų, ar viename būste nėra kelių nuomininkų ir ar nėra piktnaudžiaujama.
Aplinkos ministerija „Verslo žinioms“ teigė, kad teisės aktai turėtų numatyti ne mažesnę kaip 70 ar 80 proc. būsto mokesčio kompensaciją.
