Aukštosiose mokyklose studijuojantys ar amato profesinėse mokyklose besimokantys ir po kelias valandas kurs nors už menką atlygį besidarbuojantys jaunuoliai iki 24 metų nuo šios vasaros pradžios nebegali gauti socialinės pašalpos.
Po tėvų sparnu – priklausomai nuo pajamų
Tie, kurie uždirba mažiau kaip 350 litų, vėl priskirti tėvų šeimai ir paramos gali prašyti tik iš jų. Turintieji bent vienu litu didesnes pajamas jau traktuojami kaip atskirai gyvenantieji. Kadangi jie uždirba daugiau nei valstybės remiamos pajamos – 350 litų, pretenduoti į socialinę pašalpą irgi negali.
„Dabar sūnus vėl yra mūsų šeimos narys. Labai džiaugiamės, kad valstybė jį grąžino, tik gaila, kad prieš tai iškraustė kišenes“, – ironizavo panevėžietė Laima.
Jos 21 metų sūnus Augustas dvejus metus mokosi vienoje Vilniaus kolegijoje, dieniniame skyriuje.
Jau pirmame kurse vaikinas susirado darbą – kelias valandas per savaitę. Uždarbis nedidelis – 200 litų, bet atskirai nuo tėvų, kitame mieste gyvenančiam studentui nemenka paspirtis.
Juolab kad kiekvieną mėnesį jis dar gaudavo 150 litų socialinę pašalpą. Šiemet liepą atsiėmęs piniginę paramą už birželį vaikinas sužinojo, kad daugiau jos nebegaus.
„Keitėsi įstatymai“, – lakoniškai jam paaiškino socialiniai darbuotojai.
Patikslino sąvoką
Panevėžio savivaldybės socialinės paramos skyriaus vyriausioji specialistė Lina Šukienė „Sekundei“ patvirtino, kad iš tiesų keitėsi teisės aktai. Nuo birželio 1 dienos įsigaliojus Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pakeitimui, patvirtinta nauja Piniginės socialinės paramos skyrimo tvarka, kurioje nemažai naujovių.
Viena iš jų – patikslinta „bendrai gyvenančių asmenų“ sąvoka. Į bendrai gyvenančių asmenų (tėvų šeimos) sudėtį įtraukti ne tik nedirbantys, bet ir dirbantys (taip pat vykdantys savarankišką veiklą) nesusituokę ir savo vaikų neauginantys pilnamečiai vaikai iki 24 metų, kurie mokosi mokykloje (pagal bendrojo ar profesinio mokymo programą) arba studijuoja aukštojoje mokykloje, jei per mėnesį jų gaunamos pajamos mažesnės kaip 1 VRP (valstybės remiamų pajamų) dydis (350 Lt).
Tad dabar sprendžiant, ar skirti tokiems jaunuoliams socialines pašalpas, yra vertinamos ne atskirai jų, o visos jų tėvų šeimos pajamos. Jeigu vienam šeimos nariui tenka mažiau kaip 350 litų, pašalpa skiriama, jeigu daugiau – ne.
Pavyzdžiui, jeigu tokio jaunuolio (studento, profesinės mokyklos auklėtinio, uždirbančio mažiau kaip 350 Lt) abiejų tėvų atlyginimas siekia 2000 litų, daugiau šeimoje vaikų nėra, socialinė pašalpa tokios šeimos nariams, taip pat ir studentams, nepriklausys, nes jų pajamos vienam šeimos nariui gerokai viršija VRP.
Bet, jeigu, tarkim, tėvai gauna tik minimalius atlyginimus – po 850 litų, iš viso 1700 litų, šeimoje yra dar 3 nepilnamečiai vaikai, tokia šeima, taip pat ir studentas, turi teisę į socialinę pašalpą.
„Socialinės apsaugos ir darbo ministerija komentuodama, kodėl buvo patikslinta bendrai gyvenančių asmenų sąvoka ir į tėvų šeimos sudėtį įtraukti iki 350 litų uždirbantys studijuojantys vaikai iki 24 metų, akcentavo, kad Piniginės socialinės paramos įstatymas skirtas ne studentams, o nepasiturinčioms šeimoms remti“, – sakė L. Šukienė.
Beje, dieniniuose skyriuose studijuojantys ir niekur nedirbantys jaunuoliai ir iki šiol buvo priskiriami tėvų šeimai, nesvarbu, kad gyvena atskirai, kai kurie – ir poromis.
Siūlo nesijaudinti
Specialistė paklausta, ar „sugrąžinus“ mažai uždirbančius studentus į šeimas, tėvams nebus problemų gauti kompensacijas už komunalines paslaugas, atsakė, kad ne.
Pasak jos, tėvams pakaks parašyti vieną prašymą. Iki šiol atskirą prašymą, kad tėvai gautų kompensacijas, turėdavo pateikti ir atskirai gyvenantis, bet tėvų bute gyvenamąją vietą deklaravęs studentas.
Inga SMALSKIENĖ
