Privatizuojant valstybės turtą už čekius, privačion nuosavybėn buvo perleista per 5700 objektų, o privatizuojant už pinigus – daugiau kaip 4000 objektų.
Per penkis šių metų mėnesius valstybės turto privatizuota tik už 9,22 mln. litų. Pernai tuo pat metu parduota 85 proc. daugiau turto – už 17,1 mln. litų, nes buvo daugiau patrauklių objektų ir parengtų parduoti žemės sklypų, skelbia „Lietuvos žinios“.
Stasys Overlingas, Valstybės turto fondo (VTF) Privatizavimo skyriaus viršininkas, sako, kad pernai buvo daugiau paklausesnių, brangesnių objektų. Pernai iš 137 objektų iš pirmo karto pavyko parduoti net 68. Metų pabaigoje už 13 mln. litų buvo parduota Vilniaus Turniškių rajone nekilnojamąjį turtą valdanti komunalinių paslaugų bendrovė „Tukompa“.
„Ir šiemet yra keletas patrauklesnių objektų, tačiau dar nesuformuoti jų žemės sklypai. Tas procesas užtrunka. O pernai jau buvo iš anksčiau žemės sklypai suformuoti ir pateko į privatizavimo programas. Per visus metus pernai buvo parduoti 137 objektai už 26,19 mln. litų, o įskaitant mokėjimus, kurie persikėlė iš 2009 metų pabaigos, į privatizavimo fondo sąskaitą pervesta iki 36 mln. litų. Bendrai parduodamų objektų sąraše yra apie 780, apie 405 jiems priklausantys žemės sklypai dar nesuformuoti“, – pasakojo S. Overlingas.
VTF duomenimis, valstybinės žemės sklypų formavimas, apimantis teritorijų planavimo dokumentų parengimą, kadastrinių matavimų atlikimą, registravimą registre, trunka iki 2 metų.
Esminės priežastys, kodėl privatizacijos procesas ne spartėja, o lėtėja, pačių VTF atstovų teigimu, yra tai, kad žemės sklypai formuojami per ilgai, ir tai, kad daugumą likusių privatizuoti objektų sudaro nekilnojamasis turtas, kuris privatizuojamas ekonomikos sunkmečio paveiktos rinkos sąlygomis.
Privatizavimas Lietuvoje vyksta nuo 1992 metų. VTF duomenimis, per šį laikotarpį privatizuota didžioji dalis valstybės turto. Privatizuojant valstybės turtą už čekius, privačion nuosavybėn buvo perleista per 5700 objektų, o privatizuojant už pinigus – daugiau kaip 4000 objektų.
Sigitas Besagirskas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius, sako, kad yra kelios priežastys, kodėl valstybės turto parduodama mažiau.
„Pirma, jau nėra daug to turto, kuris būtų patrauklus. Antra, šiemet labai smarkiai atsigauna eksportas, todėl eksportuojančios įmonės visus laisvus pinigus naudoja apyvartinėms lėšoms: žaliavoms pirkti, naujiems darbuotojams samdyti, įrangai įsigyti, kad galėtų patenkinti naujus užsakymus užsienyje. Be to, neatsigauna bankų kreditavimas“, – sako S.Besagirskas.
