Vyriausybė svarstė biudžetą lopyti žemės pardavimais, tačiau teigia, kad išaugusiai paklausai yra objektyvių priežasčių.
Šiemet žemės pardavimo sandorių skaičius priartėjo prie 2008 m. lygio, o rugpjūčio–spalio mėnesiais derlingiausiuose šalies rajonuose tokių sandorių sudaryta 2–4 kartus daugiau nei pernai, praneša „Verslo žinios“.
Neoficialiai komentuojama, kad kasmetinį sezoninį žemės pirkimą šiemet itin paspartino Vyriausybės nurodymas Nacionalinei žemės tarnybai sužerti daugiau įplaukų į biudžetą.
Per pirmus 10 šių metų mėnesių Lietuvoje buvo įvykdyti 24468 žemės ūkio paskirties sklypų pardavimo sandoriai, rodo Registrų centro (RC) duomenys. Nors spalio duomenys dar neišsamūs, toks skaičius jau dabar lenkia visų 2010-ųjų (21787) bei 2009-ųjų (19086) metų rezultatus ir turi galimybių iki Naujųjų pasivyti 2008 m. sandorių kiekį (29127). Dienraščio pašnekovai tvirtina, kad pagrindą sandorių skaičiui kopti į kalną sudarė valstybinė žemė.
Šis spalis to paties praėjusių metų mėnesio rezultatus, pvz., Pakruojo rajone, pranoko 3 kartus, Rokiškio r. – 4 kartus, o Kelmės r. – 2 kartus. Ryškiausios augimo tendencijos fiksuotos derlingesniuose šalies regionuose.
Ministro pirmininko patarėjas Mykolas Majauskas teigia, kad raginimas spartinti valstybės žemės pardavimus dėl biudžeto pajamų Vyriausybėje buvo svarstomas, tačiau jis siūlo atkreipti dėmesį ir į tai, kokie apribojimai įsigyti žemę artimiausiu metu baigsis (2014 m. žemės ūkio paskirties žemę planuojama leisti įsigyti užsieniečiams, o 2012 m. pabaigoje žemę turėtų būti leista privatizuoti visiems norintiems asmenims – „Verslo žinios“).
Vis dėlto viešintis nenorėjęs žemės ūkio srities pareigūnas „Verslo žinioms“ tvirtino, kad institucijos gavo nurodymą surinkti atitinkamą „milijonų“ skaičių spartindamos žemės pardavimą, o kai kuriems valstybinę žemę besinuomojantiems ūkininkams buvo pasiūlyta ją įsigyti arba iš jos išsikraustyti.
„Apskritai norinčiųjų pirkti žemės yra, tačiau sklypų už realias kainas yra nedaug, kainos užkeltos ir sandoriai stringa. Dalį rinkos iškreipia valstybė, kitą dalį – nežinia ko laukiantys privatūs žemės savininkai. Galbūt padėtį keistų planuojami didesni žemės mokesčiai, kad neefektyviai žemę naudojantys savininkai būtų paspausti ją parduoti pigiau. O paklausa tikrai egzistuoja“, – dienraščiui teigė Kęstutis Kristinaitis, nekilnojamojo turto paslaugų įmonės „Matininkai“ prezidentas. sutinka, Jis atkreipia dėmesį, kad valstybės žemės pirkimo procedūros dažnai vyksta 2–3 metus, o kadangi per šį laikotarpį sklypų kaina nepasikeičia, rinka iškreipiama: 2009 metais žemės kainos jau buvo kritusios, o kiek anksčiau prašymus pateikę pirkėjai buvo priversti už žemę mokėti piko kainas.
Gediminas Žiemelis, vienas pagrindinių AB „ŽIA valda“ įmonių grupės akcininkų, tvirtina, kad aktyvėjanti žemės ūkio paskirties sklypų prekyba yra pasaulinė tendencija, kurią lemia tai, kad investuotojai ieško užuovėjos nuo infliacijos ir kitų pagrindines valiutas kamuojančių ar dar tik gresiančių problemų. Jis svarsto, kad Lietuvoje pastaruoju metu žemę galėjo įsigyti „grynųjų turintys, verslus pardavę“ pirkėjai, taip pat keli profesionalūs investuotojai, jų atskleisti G. Žiemelis teigia nenorįs.
