Prieš kelerius metus Skaistakalnio parką kaip mažąjį Paryžių regėjusi miesto Savivaldybė dabar raudonuodama klausosi gyventojų skundų, kad jis virto benamių ir valkatų užteršta lindyne.
Skaistakalnio parke vasaroję bei rudenį ramiai leidę benamiai paliko krūvas šiukšlių, tuščių butelių ir skarmalų. Pasipiktinę gyventojai Panevėžio savivaldybės pareikalavo daryti tvarką.
Iškuopti apšnerkštą teritoriją šiomis dienomis žada Savivaldybės įmonės „Panevėžio specialus autotransportas“ darbuotojai.
Tiesa, Miesto ūkio skyriaus vyriausioji specialistė Vilija Gylienė, vakar nuvažiavusi apžiūrėti parko, tikina, kad tai buvo vienas iš įprastų patikrinimų – apie gyventojų skundus ji nieko nežinanti.
„Skaistakalnio parkas yra nuolatos prižiūrimas. Rudenį, kai buvo prikritę daug lapų, šiukšlių nesimatė, o dabar jos išlindo. Akivaizdu, kad ten glaudėsi benamiai. „Panevėžio specialus autotransportas“ atsiųs darbuotojus ir teritorija bus sutvarkyta“, – sakė ji.
Netoli Skaistakalnio parko gyvenančiai ir jame šunį dažnai vedžiojančiai panevėžietei Miglei tokios valdininkų kalbos kelia juoką. Moteris sako, kad ne viena parko teritorija yra virtusi sąvartynu, o valdininkai, užuot didžiausias pajėgas metę parkui valyti, automobiliu vaikosi šunis vedžiojančias močiutes, kad patikrintų, ar jos turi maišelius išmatoms surinkti.
Pasak moters, nebegalėdama žiūrėti į parke stūksančias krūvas atliekų, ji praėjusį antradienį paskambino į miesto Viešosios tvarkos ir kontrolės skyrių.
„Manęs išklausė ir paaiškino, kad parkui tvarkyti trūksta lėšų, siūlė patiems organizuoti talkas. Aš ir mano pažįstami kartkartėmis susirenkame rinkti šiukšlių, bet ar mes turime užsiimti parko priežiūra? Suprantu, kad Savivaldybė neturi pakankamai pinigų teritorijoms prižiūrėti, tačiau nemanau, kad surinkti šiukšles daug kainuotų. Kodėl negalima į parką dažniau atsiųsti dirbančiųjų viešuosius darbus? Iškirsti krūmų, kuriuose benamiai ir valkatos įsirengia sau laikinus būstus?“– kalbėjo panevėžietė.
Miglės teigimu, pro benamių pamėgtas vietas dažnai iš mokyklos eina vaikai, taigi kyla pavojus ir jų saugumui.
Viltis – Europos Sąjungos lėšos
Viešosios tvarkos skyriaus laikinai vedėjo pareigas einantis Antanas Karalevičius sakė, kad Skaistakalnio parkas prižiūrimas pagal galimybes, o jos dėl lėšų stokos ribotos. Pasak jo,
situacija iš esmės pasikeis Panevėžiui gavus lėšų iš Didžiųjų miestų kompleksinės plėtros programos 2014–2020 metams.
Vidaus reikalų ministerija penkiems didiesiems miestams dar pernai yra pateikusi pasiūlymą parinkti teritorijas, kurias norima kompleksiškai sutvarkyti. Tai galėjo būti problemiškas gyvenamasis rajonas ar teritorija, turinti traukos centro požymių.
Panevėžys pareiškė norą kompleksiškai sutvarkyti teritorijas prie Nevėžio upės, nuo vadinamųjų „Ekrano“ marių iki Berčiūnų.
Į atrinktų teritorijų sąrašą patenka ir Skaistakalnio bei Kultūros ir poilsio parkai, Jaunimo sodas. Būtų sutvarkytos parkų teritorijos, įrengti ar atnaujinti pėsčiųjų ir dviračių takai, suoliukai, apšvietimas, vaikų žaidimų aikštelės.
Ketinama sutvarkyti ne tik pačius parkus, bet ir jų prieigas.
Panevėžio savivaldybės Investicijų skyriaus vedėja Diana Bajorūnė sakė, kad kol kas yra diskutuojama dėl objektų sutvarkymo pasirinktose teritorijose, VRM nėra pateikusi darbų finansavimo sąlygų aprašo.
Kai bus žinomos miestui skirtos lėšos ir finansavimo sąlygos, dėl konkrečių siūlymų bus tariamasi su visuomene.
Preliminariais duomenimis, penkių didžiųjų miestų savivaldybių projektams įgyvendinti gali būti skirta iki pusės milijardo litų. Panevėžys gali pretenduoti į maždaug 70 milijonų litų.
Skirtingai nei prie kitų ES finansuojamų projektų, prie šio savivaldybėms reikėtų prisidėti perpus mažesne suma – ne 15, o 7,5 proc.
Norėjo mažojo Paryžiaus
2006-aisiais Savivaldybė buvo paskelbusi Skaistakalnio parko architektūrinių idėjų projektų konkursą. Jo nugalėtoju išrinktas vilnietis architektas Vytautas Avietynas pasiūlė seniausią Panevėžio parką paversti mažuoju Paryžiumi – meilės miestu. Parke turėjo iškilti „Eifelio bokštas“ ir varpinė – apžvalgos taškas, prancūziškos dvasios vyninė, Meilės alėja su jausmingoms žinutėms rašyti skirtu meilės medžiu.
Tačiau prieš tokią idėja piestu stojo dalis Panevėžio inteligentijos, teigdama, kad parko istorija nieko bendro neturi su garsiuoju meilės miestu.
Mažojo Paryžiaus projektą pasiūlęs architektas V. Avietynas įžvelgė Panevėžio ir Paryžiaus sąsajų. Jis aiškino, kad jo įgyvendinta meilės parko idėja yra aiški užuomina, jog Skaistakalnis turi tapti Aukštaitijos, Šiaurės, Baltijos Paryžiumi.
„Juk pats Paryžius meilės miestu vadinamas būtent dėl savo parkų ir sodų, kurie skaisčiai nušviesti romantišką atmosferą kuriančių žibintų. Dėl to jis turi ir antrą vardą – La Ville des Lumieres – šviesos miestas, tai yra skaistamiestis“, – aiškino architektas.
Tačiau skandalui dar labiau įsisiūbavus, architektas pasigilino į parko istoriją ir nebebuvo toks tikras dėl pasiūlytos parko vizijos.
Vilnietis sakė nė nenutuokęs, kokias praeities paslaptis slepia Skaistakalnio parkas: jis projektą kūrė tik remdamasis Savivaldybės konkurse nurodyta sąlyga, kad sutvarkytame parke turi vyrauti meilės tema.
Skaistakalnyje – Panevėžio pradžia
Skaistakalnio parke XVI a. įkurtas dvaras, vadintas Jasnagurka, prie kurio ir kūrėsi Panevėžys. Dvaras buvo išparceliuotas po 1922 m. žemės reformos, nes Panevėžys toliau buvo numatomas plėsti abipus Nevėžio upės. 1924 m Skaistakalnio (Jasnagurkos) dvaro žeme naudojosi savivaldybės ligoninė, agronomijos punktas, veterinarijos punktas, parodos aikštė, miesto valdyba. 1929 m spalio 30-ąją miesto valdyba, ruošdamasi paminėti didžiojo kunigaikščio Vytauto 500 metų mirties sukaktį, parkui suteikė Vytauto vardą. 1935 m dalis dvaro teritorijos su trobesiais perduota krašto apsaugos ministerijai. 1947 m. jame įsikūrė tarybinės armijos dalinys.
Inga SMALSKIENĖ
