Neprognozuojamo elgesio priepuolius valerijonai sukelia tik katinams, o žmones šis augalas – priešingai, ramina.
Žiloje senovėje Graikijos ir Romos imperijos gydytojai bei žiniuoniai jau naudojo valerijonus. Jais buvo gydoma nemiga, nerviniai sutrikimai. Manyta, kad valerijonai padeda surikiuoti mintis ir gerina smegenų kraujotaką. Be to, sugeba pažadinti net užslėptas mąstytojo galias, todėl prieš valdovams priimant svarbius sprendimus dvaro gydytojai neretai jiems į gėrimą įpildavo valerijonų antpilo.
Viduramžiais, kai daugiau dėmesio imta kreipti ne į protą, o į gražų ir sveiką kūną, tikėta, kad valerijonų aromatas (beje, laikytas vienu rafinuočiausių) jaunina organizmą. Jo buvo dedama į visus smilkalus.
Mūsų kraštuose vaistinis valerijonas auga beveik visur, tad nenuostabu, jog irgi nuo seno turi vienos labiausiai gerbiamų vaistažolių reputaciją. Oficialiojoje medicinoje valerijonų preparatai lig šiol skiriami nemigai, isterinėms būklėms, neurastenijai, klimakteriniams sutrikimams, neurozėms, kitoms ligoms gydyti.
Valerijonų šaknyse esantis eterinis aliejus ir yra veiklioji šio augalo medžiaga. Tačiau jose dar yra ir valerijono rūgšties, alkaloidų, cukraus, organinių rūgščių ir dar per 70 įvairiausių medžiagų. Amžinai populiariuose širdies lašuose taip pat beveik visuomet būna valerijono šaknies ekstrakto.
Vaistinėse yra pirkti valerijono tablečių ir tinktūros, tačiau šios vaistažolės šaknies antpilo galima pasigaminti ir namuose. Šaukštą smulkintų valerijonų šaknų užpilkite termose stikline verdančio vandens, palikite 45 minutėms nusistovėti, tada nukoškite. Gerkite po 2–3 šaukštus po valgio.
Taip pat valerijono šaknį galima užpilti spiritu (santykis 1:5), palaikyti savaitę, nukošti ir vartoti po 15–20 lašų 3 kartus per dieną.
Žmonėms, kurių nervų sistema itin jautri, valerijonų lašai labai naudingi kaip profilaktikos priemonė prieš miegą.
Beje, valerijonų žiedai – o žydi šis žolynas praktiškai visą vasarą! – taip pat pasižymi raminamuoju poveikiu. Galite prisiskinti jų, sudžiovinti ir pakabinti prie lovos, kad kiečiau miegotumėte ir mintys būtų ramesnės (nesibaiminkite – valerijonų žiedų aromatas gana švelnus).
Senovėje buvo įprasta kambaryje, kuriame miegama, kabinti džiovintą valerijono šaknį.
Atminkite, kad valerijonų šaknys vaistams ruošiamos tik rudenį. Kadangi šis augalas nepretenzingas, sėkmingai galite užsiauginti valerijonų darže ar sode. Juolab kad, be vaistinės naudos, tai dar ir aukštas išvaizdus žolynas, galintis papuošti gėlyną.
***
Įdomus faktas
Valerijonų kvapas iš tiesų veda iš proto kačių giminę – tiksliau, vyriškąja jos dalį. Dėl to kalta valerijono rūgštis, mat jos yra ir kačių feromonuose. Tereikia mikroskopinės dozės šios medžiagos, kad ji priviliotų katinus 2–3 kilometrų spinduliu.
Parengė Sandra MIŠKINIENĖ
