Verslininkai, beveik dvejus metus bandę įtikinti Panevėžio valdžią, kad reikėtų pratęsti autobusų maršrutus į vakarinę miesto dalį, atrodo, buvo išgirsti. Valdininkai prižadėjo, kad netrukus Klaipėdos gatvės gale įkurtus prekybos centrus ir gamyklas bus galima pasiekti ir viešuoju transportu. Tačiau apleistos ir begriūvančios stotelės pramoniniame miesto rajone ir toliau kaip vaiduokliai šiurpina aplinkinius.
Save kultūros sostine prisistatančiame Panevėžyje autobuso lūkuriuoti gyventojai priversti palaikėse ir begriūvančiose stotelėse. Dar sausį valdininkai žadėjo, kad tai tik stotelės bus perduotos Savivaldybės žinion, nedelsiant bus imtasi darbų, bet dabar teisinasi pinigų stygiumi. U.Mikaliūno nuotr.
Vakar Savivaldybėje vyko diskusijos dėl miesto autobusų maršruto pratęsimo iki vakarinėje dalyje įkurtų prekybos centrų ir parduotuvių. Čia dirbančių verslininkų teigimu, miestas sparčiai plečiasi, kuriasi naujos gamyklos, statomas gyvenamųjų namų kvartalas, netrukus statybos prasidės ir laisvojoje ekonominėje zonoje, tačiau investicijas iš dalies stabdo ir viešojo transporto nebuvimas.
Kaip teigė „Ogmios grupė“ valdybos narys Arūnas Žemaitis, miesto valdžia turėtų palaikyti ir skatinti investicijas, parodyti, kad jai rūpi žmonės. Jau dabar vien „Ogmios grupė“ į infrastruktūrą investavo apie 25 mln. litų, dalį lėšų – „Saniteksas“, „Moki–veži“ ir kitos vakarinėje miesto dalyje esančios įmonės. Jos pasiryžusios ir dar daugiau investuoti, tačiau reikalingas kitoks Savivaldybės požiūris į verslą.
„Galime ir toliau investuoti, bet turi būti ir riba. Savo sąskaita net įrengėme pagal visus reikalavimus šviesoforus, tačiau jų nesugebama įjungti. Problema ta, kad visos investuotos lėšos nėra panaudojamos panevėžiečių labui. Savivaldybė turi parodyti, kad jai rūpi jos žmonės“, – kalbėjo A. Žemaitis.
Jo teigimu, būtina viešojo transporto maršrutą pratęsti iki „Moki–veži“, tuo labiau kad buvusiame „Bauhof“ pastate netrukus pradės veikti baldų ir čiužinių gamykla „Dominari“. Planuojama, kad joje dirbs apie 200 žmonių. „Babilone“ ir už jo įkurtose įmonėse, prekybos centruose dirba apie 3500 darbuotojų.
Prisikviesti naujų žmonių į gamyklą, kurios negalima pasiekti viešuoju transportu, gana sudėtinga. Daugelis potencialių darbuotojų yra apskaičiavę, kad jau geriau gauti pašalpą, negu dirbti ir dalį atlyginimo atiduoti už degalus ar kasdien pėsčiomis žingsniuoti kelis kilometrus.
„Turime numatyti ir vieną žingsnį į priekį, juk netoliese kuriamas naujas gyvenamųjų namų kvartalas, netrukus bus pradėta statyti gamykla laisvojoje ekonominėje zonoje. Kaip darbo vietas pasieks ten dirbantieji?“ – klausė A. Žemaitis.
Pasiūlė dovanoti žemės
Miesto ūkio skyriaus vyriausioji specialistė, kuruojanti viešojo transporto sritį, Ina Urbonavičienė teigė, kad 2012 m. viešojo keleivinio transporto infrastruktūros plėtros studijoje numatyta autobusų eismą pratęsti iki K. Naruševičiaus gatvės, tačiau yra tam tikrų trukdžių.
Visų pirma gatvė, kur numatyta galinė autobusų stotelė, per siaura apsisukti autobusams, turi būti įrengta pėsčiųjų perėja su saugumo salele ir atitikti kitus saugumo reikalavimus. Apskaičiuota, kad vienai stotelei įrengti reikia maždaug 60 tūkst. litų, o tokių stotelių turi būti keturios. Kita vertus, Savivaldybė stotelių įrengti net negalėtų, nes žemė priklauso verslininkams.
„Svetimoje žemėje mes negalime šeimininkauti. Galime tik pratęsti autobusų maršrutą, bet stoteles turėtų įrengti žemės savininkai. Kita vertus, jeigu pratęsiame maršrutą, pabloginame viešąjį susisiekimą kitiems gyventojams, reikėtų keisti eismo tvarkaraščius, atsirastų kitų papildomų išlaidų“, – argumentus vardijo I. Urbonavičienė.
Kai A. Žemaitis pasiūlė miestui padovanoti žemės, kurioje pagal planus numatytos autobusų stotelės, meras Vitalijus Satkevičius ėmėsi ieškoti išeities. Jo teigimu, žvelgiant į ateitį, viešojo transporto eismo pratęsimas neišvengiamas. Tad sutiko, kad verslininkai kartu su Savivaldybės specialistais imtųsi rengti projektą, kur turėtų būti įrengtos autobusų stotelės ir kiek tai kainuos.
„Nuostolių Panevėžio autobusų parkas turės, bet tai neišvengiama. Savivaldybės požiūris turėtų būti lankstus ir padėti investicijoms ateiti į Panevėžį, bet kaip tai techniškai padaryti, manau, teks susitarti visiems“, – kalbėjo V. Satkevičius.
Tiesa, į šių metų Savivaldybės biudžetą išlaidos autobusų stotelėms įrengti ir maršrutui pratęsti nėra įtrauktos, tad vargu ar šiemet viešuoju transportu bus galima pasiekti toliau nuo Savitiškio gatvės esančius prekybos centrus ir gamyklas.
Reikalingas platesnis požiūris
Po susitikimo su valdininkais „Ogmios grupė“ valdybos narys Arūnas Žemaitis teigė, kad galima pasidžiaugti, jog klausimas dėl viešojo transporto pratęsimo į vakarinę miesto dalį bent jau pasistūmėjo. Mat net dvejus metus nepavyko rasti abiem pusėms naudingo sprendimo.
„Kiekviena investicija mieste – naujas servisas, gamykla ar prekybos centras – yra Panevėžio miesto valdžios darbo rezultatas ir nuopelnas. Dabartinis miesto meras mano, kad miestas turi augti ten, kur konkrečiai ką nors daro Savivaldybė, bet ne jos misija yra pritraukti investicijas. Jos misija – taip sudėlioti šachmatų figūras, kad į miestą norėtų ateiti investuotojai, klestėtų ir moraliai būtų patenkinti. Jeigu tai supras miesto valdžia, Panevėžys taps nauju traukos centru tarp Vilniaus ir Rygos“, – mano A. Žemaitis.
Jo nuomone, dabar valdininkai viską daro atvirkščiai – visas lėšas skiria trumpalaikėms investicijoms, o ne miesto konkurencingumui ir patrauklumui didinti.
„Kam miestą plėtoti, tarkim, vakarų kryptimi, jeigu ten investuoja verslas. Verslininkai patys gali išspręsti visas problemas – toks yra Savivaldybės požiūris. Tačiau reikia mąstyti atvirkščiai – ne tvarkyti apleistas miesto teritorijas, o investuoti ten, kur galima sukurti traukos centrą, naujas darbo vietas“, – sakė A. Žemaitis.
Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Sigitas Gailiūnas teigė, kad Panevėžys investuotojams gana patrauklus tuo, kad čia nestinga kvalifikuotos darbo jėgos. Taip pat gana gera geografinė padėtis. Miesto valdžia deda nemažai pastangų, kad pritrauktų naujų investuotojų, tačiau reikėtų visų pirma sudaryti sąlygas plėstis jau esamiems.
„Kaip atsikratėme Čikagos miesto, taip atsikratysime ir bedarbių sostinės įvaizdžio, nes mūsų įmonės sparčiai plečiamos, kuriama naujų darbo vietų. Bet miesto valdžia turėtų žiūrėti daug plačiau – ne investuoti į tuos, kurių dar nėra, o sudaryti kuo palankesnes sąlygas esamoms įmonėms ir įvairius biurokratinius formalumus spręsti daug greičiau. O klausimas dėl autobusų stotelių turėjo būti išspręstas jau seniai“, – pabrėžė S. Gailiūnas.
Gyventojų saugumas – jų pačių reikalas
Vakariniame miesto rajone įsikūrę verslininkai iš valdžios bent jau sulaukė pažado, kad bus pratęstas autobusų maršrutas, tačiau pramoniniame rajone esančių įmonių darbuotojai, besinaudojantys viešuoju transportu, ir toliau rizikuodami savo gyvybe autobusų bus priversti laukti palaikėse, bebaigiančiose griūti stotelėse.
Kaip „Sekundė“ jau rašė, verslininkai ne kartą kreipėsi į Savivaldybę, kad būtų sutvarkytos autobusų stotelės prie stiklo fabriko, net žadėjo aprūpinti reikalingomis medžiagomis, tačiau prašymai atsimušdavo kaip į sieną. Mat formaliai stotelės nepriklausė niekam – jų nebuvo nei Savivaldybės, nei įmonių turto registre.
Maždaug prieš porą savaičių teismo sprendimu dar sovietmečiu statytos aštuonios autobusų stotelės(Paliūniškio ir Ramygalos g., „AB „Panevėžio stiklas“ (Pušaloto ir Pramonės g.), „Techninės apžiūros centras“ (Pramonės g.), „AB „Gilėnai“ (Tiekimo g.), „Aurida“ (Pramonės g.) ir „Įmonių g.“ (J. Janonio g.). perduotos Savivaldybės žinion.
Pasak Miesto ūkio skyriaus vyriausiosios specialistės Inos Urbonavičienės, speciali vertinimo komisija, apžiūrėjusi stoteles, nusprendė dvi nugriauti, o kitas remontuoti arba griauti, priklausomai nuo jų būklės, ir statyti kitas, tačiau kada tai bus padaryta, neaišku. Net nėra apskaičiuota, kiek Savivaldybei galėtų atsieiti jų remontas ir kur būtų ieškoma tam reikalingų lėšų.
„Šių metų biudžete nėra numatyta pinigų nei stotelėms tvarkyti, nei joms likviduoti, o kaip bus kitąmet, sunku pasakyti“, – teigė I. Urbonavičienė.
Todėl panevėžiečiai ir toliau nuo lietaus ar sniego turės slėptis po kiaurais stogais ir viltis, kad krentančios čerpės ar ant supuvusių geležinių strypų vos besilaikančios konstrukcijos jų nesužalos.
Lina DRANSEIKAITĖ
