Sovietmečio projektuotojų klaidos panevėžiečiams jau kainuoja klaikias transporto spūstis, smogą ir stresą. Dar 2004 metais tik kai kurie daugiabučių kiemai buvo vertinami kaip neišvažiuojamos teritorijos, o dabar jau veši ištisos automobilių džiunglės. Savivaldybė pasirengusi teikti gyventojams subsidijas aikštelių plėtrai ir rekonstrukcijai. Bet kol kas procesas juda labai lėtai. Atrodo, kad ši Panevėžio plėtros plane įtvirtinta iniciatyva nėra įdomi ir kai kuriems už miesto infrastruktūrą atsakingiems valdininkams.
1000 gyventojų – 30
automobilių
Vis labiau ryškėja, kad septintąjį ir aštuntąjį praėjusio amžiaus dešimtmečiais vykusi Panevėžio plėtra buvo ne tik pati didžiausia miesto istorijoje, bet ir viena iš trumparegiškiausių.
Fabrikai iš centrinės miesto dalies dėl įvairių priežasčių po truputį iškeliami, tačiau miesto gatvių pralaidumo ir įvažiavimo į gyvenamuosius daugiabučių namų mikrorajonus problema darosi tik aštresnė.
Geriausiai ją, ko gero, atspindi tas faktas, kad daugiabučių namų kiemai ir iš dalies gatvės anuomet buvo projektuojami pagal statistikų pateiktus duomenis apie mieste esančių automobilių skaičių.
Pagal tuos skaičiavimus, tūkstančiui Kniaudiškių mikrorajono gyventojų iki šiol lyg ir turėtų užtekti 30 lengvųjų automobilių.
Naujausi duomenys skelbia, kad Panevėžyje yra registruota apie 90 tūkstančių transporto priemonių. Skaičiuojant išeitų, kad po automobilį tenka 1,3 miesto gyventojo, įskaitant ir kūdikius.
Miesto valdžia yra pripažinusi, kad dėl automobilių spūsčių nedideliuose daugiabučių kiemuose gyventojams kada nors gali iškilti net ir mirtinas pavojus. Neoficialiais duomenimis, miesto daugiabučiuose gyvena apie 100 tūkstančių panevėžiečių.
Savivaldybės iniciatyva – nė
motais
„Didžioji dalis gatvių ir daugiabučių mikrorajonų buvo statomi tuo metu, kai kartais reikėjo laikytis kvailokų statybos normatyvų, – „Sekundei“ sakė statistikai. – Net tuo metu, kai buvo statomi vieni paskutiniųjų mieste Kniaudiškių ir Pilėnų mikrorajonų namai, jų kiemai buvo planuojami atsižvelgiant į kriterijų, kad 1000 gyventojų tenka tik 30 automobilių.“
Savivaldybės kabinetuose jau kuris laikas spjaudoma per kairįjį petį vejant bent kokias mintis apie nakties gaisrus ir kitas gaivalines nelaimes kai kuriuose beveik neišvažiuojamuose daugiabučių rajonuose. Ypač tragiška situacija susiklosto vakare ir naktį, kai iš darbų sugrįžta ratuoti daugiabučių gyventojai. Kol kas didesnių bėdų nei kaimynų rietenos vis dėlto pavyksta išvengti.
Nelaimės mastai sunkiai nuspėjami net tuo atveju, jeigu viename iš tokių kiemų staiga atvira liepsna naktį plykstelėtų vienas automobilis.
Tiesiog imti ir platinti visus įvažiavimus į daugiabučių kiemus ar didinti juose esančių automobilių stovėjimo aikštelių plotą neleidžia ribotas miesto biudžetas. Tokia našta miestui dar ilgai bus nepakeliama.
Tačiau šiokia tokia išeitis buvo rasta prieš ketverius metus. 2004 metais miesto Taryba nusprendė, kad daugiabučių namų infrastruktūros gerinimas yra ir pačių gyventojų reikalas, tačiau kartu paskelbė, kad Savivaldybė jau yra pasirengusi finansiškai paremti gyventojų iniciatyvas. Tokia parama įteisinta miesto 2004-2013 metų plėtros strategijoje.
Savivaldybė pasirengusi finansuoti 50 procentų visų darbų. Tačiau šia galimybe kol kas pasinaudojo labai nedaug bendrijų.
„Aš negaliu pasakyti, kiek bendrijų prasiplatino automobilių stovėjimo aikšteles prie savo namų. Negaliu pasakyti, ir kiek vidutiniškai kainuoja tokie darbai bendrijai, – „Sekundei“ sakė Savivaldybės Statybos ir statinių priežiūros skyriaus vedėjas Mykolas Buzys. – Kreipkitės raštu.“
Plačiau skaitykite rugpjūčio 4 d. „Sekundėje“.
Darius SKIRKEVIČIUS
A.Repšio nuotr. Vietų pasistatyti automobilį prie Panevėžio
daugiabučių namų kasmet mažėja. Tačiau bendrijos neskuba aikštelių plotus
didinti savo lėšomis, nes jų investicijos teisiškai nėra apsaugotos. Įsirengusi
aikštelę bendrija privalo ja dalytis su kitomis bendrijomis.
