Panevėžio „Meno“ teatro sieną netrukus papuoš Darbo raudosios vėliavos ordinu ir Stalino premija apdovanotam žydų tautybės aktoriui ir režisieriui Benjaminui Zuskinui skirta memorialinė lenta. Miesto Tarybos opozicijos atstovai įsitikinę, jog nusilenkusi tūkstančius į tremtį pasiuntusio vado įvertintam menininkui, valdančioji dauguma paniekino holokausto aukų ir tremtinių atminimą.
Dėl retam panevėžiečiui girdėto B.Zuskino atminimo įamžinimo Panevėžio žydų bendruomenė į Savivaldybę kreipėsi gerokai prieš metus, kai miestui dar vadovavo Tėvynės sąjungos suformuota valdančioji dauguma. Tuometė valdžia neprieštaravo žydų prašymui, tačiau jo išpildyti nebespėjo.
Žalią šviesą tautietį pagerbti panorusiems žydams uždegė dabartinė Taryba, balsų dauguma nusprendusi, kad „Meno“ teatro siena – tinkama vieta iki 16-os metų Panevėžyje gyvenusiam ir vėliau į jį nebesugrįžusiam B.Zuskinui.
Ant teatro pastato memorialinę lentą miesto žydų bendruomenė užkabins už savo lėšas.
Tėvynės sąjungos atstovas miesto Taryboje Raimondas Pankevičius įsitikinęs, jog politikai buvo suklaidinti neteisingai pateiktos informacijos apie B.Zuskiną. Tarybos narys tvirtina nerandantis nė vieno argumento, kodėl Panevėžys turėtų nusilenkti šiam žmogui. Anaiptol, anot jo, taip pasielgę politikai įžeidė daugybę Stalino represijas patyrusių žmonių.
„Aš nesu prieš žydus, bet atminimo lenta užkabinta stalinistui. Su Lietuva B.Zuskinas beveik neturi nieko bendra. Iš jos išvyko prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui būdamas dar paaugliu. 1915-aisiais nebuvo jokio žydų trėmimo, kaip pateikta Tarybai.
Vyko masinė evakuacija, per kurią iš Lietuvos pasitraukė apie 300 tūkst. žmonių. Netgi tarp jų nebuvo daug žydų“, – teigė R.Pankevičius.
Su tėvais pasitraukęs iš Panevėžio, B.Zuskinas pateko į Penzą, kur toliau mokėsi gimnazijoje, vaidino mėgėjiško teatro studijoje, įstojo į Sverdlovsko kalnakasybos institutą, vėliau persikėlė į Maskvą, buvo priimtas į Valstybinio žydų kamerinio teatro studiją.
Politikų sprendimą leisti įamžinti B.Zuskino atminimą Panevėžyje lėmė žydų bendruomenės pateikti šio menininko darbai: be įvairiaplanių vaidmenų teatre, keliuose filmuose sukurti vaidmenys. B.Zuskinui suteiktas RSFSR liaudies artisto vardas, menininkas pagerbtas Darbo raudonosios vėliavos ordinu, tapęs Stalino premijos laureatu.
Tačiau valdžios įvertinimas aktoriaus ir režisieriaus neišgelbėjo nuo tragiško likimo – 1948-aisiais areštuotas kartu su Pasaulinio antifašistinio žydų komiteto nariais, ketverius metus kalintas, 1952-aisiais sušaudytas Maskvoje.
R.Pankevičiaus nuomone, tragiško likimo žydų tautybės menininkas nėra vertas, kad jo memorialinė lenta būtų iškabinta ant teatro.
„Ką mes norime pagerbti – ar panevėžietį 16-metį paauglį, ar pasitraukusį į Rytus mums nedraugiškos šalies ideologijos ir kultūros propaguotoją? B.Zuskinui apdovanojimai skirti už nuopelnus ne Lietuvai, o savo šaliai.
Filmai, kuriuose jis vaidino, aiškiai to meto ideologiniai: „Šviesa virš Rusijos“ propaguoja revoliuciją, „Laimės ieškotojai“ – kolūkių sistemą“, – vardijo R.Pankevičius.
Visą Ingos KONTRIMAVIČIŪTĖS straipsnį skaitykite rugpjūčio 30 d. „Sekundėje“.
