M. Dubauskas.
Lietuvos valdžia kažkodėl įsitikinusi, kad daug kartų įvardijus problemą ši išnyks savaime, nesprendžiama. Naujausias pavyzdys – minimali mėnesio alga, kuri „neskatina dirbti“. Ši frazė tapo pagrindiniu ir kone vieninteliu (bet nebūtinai teisingu) paaiškinimu, kodėl Lietuvoje toks didelis nedarbas, kodėl tiek daug žmonių gauna pašalpas, kodėl darbdaviai neranda darbuotojų ir t. t.
„Ši sistema neskatina ieškoti darbo“, – gegužės mėnesį apie Lietuvos socialinę sistemą kalbėjo prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Panašiai kalba ir Seimo pirmininkė, buvusi socialinės apsaugos ir darbo ministrė Irena Degutienė: motyvacijos ieškotis darbo, o ne gyventi iš pašalpų, stokos problema žinoma jau dešimtmetį ir per tiek laiko šioje srityje niekur nepasistūmėta.
Dar anksčiau ir premjeras Andrius Kubilius yra pareiškęs, kad šalies socialinė sistema skatina žmones būti išlaikytiniais.
Kai žmogus gauna maksimalią bedarbio pašalpą (650 Lt), o jam siūloma dirbti už minimalią algą (truputį mažiau nei 680 Lt „į rankas“), tuomet nereikia daug pastangų, kad suprastum, jog toks pašalpos ir algos skirtumas neskatina dirbti. Ne ką daugiau pastangų reikia apie tokį „atradimą“ garsiai paskelbti.
Bet tai nereiškia, kad dėl visko kalta socialinė sistema. Ši sistema užtikrina, kad tam tikrą darbo stažą turintis žmogus, netekęs darbo, turėtų bent šiokių tokių pajamų. Ar bloga yra sistema, pagal kurią 10 metų be pertraukų dirbęs žmogus ir gavęs, tarkime, 2 tūkst. litų per mėnesį, išmestas iš darbo 3 mėnesius gaus po 650 litų, ir dar tris mėnesius – sumažintą pašalpą? Ir tik tokiu atveju, jeigu šešis mėnesius nesusiras darbo?
Taip, darbas už 680 Lt tikrai neatrodys viliojantis, kol bedarbis gaus pašalpą. Bet ji nėra mokama amžinai. Gegužės pabaigoje nedarbo draudimo išmokas gavo 33,3 tūkst. žmonių, kai iš viso šalyje buvo 243,2 tūkst. bedarbių. Vadinasi, 210 tūkst. bedarbių nedirbo dėl kitokių priežasčių.
Tiesa, dar yra socialinės pašalpos – jas gauna jokių pajamų negaunantys arba gaunantys labai mažas pajamas gyventojai. Tokia pašalpa – 315 Lt vienam šeimos nariui. Tarkime, jeigu šeimoje abu suaugusieji nedirba ir augina du vaikus, pašalpa jiems siektų 1260 Lt per mėnesį. Jeigu tėvai įsidarbintų už minimalią algą, šeimos pajamos siektų 1400 Lt. 140 litų tikrai nėra ta suma, kuri priverstų kiekvieną dieną eiti į darbą.
Iš pirmo žvilgsnio padėtis atrodo be išeities. Sumažinus pašalpas tos šeimos, kurios iš tiesų negali įsidarbinti, būtų pasmerktos dar didesniam skurdui. Ir nustatyti, kuris bedarbis negali įsidarbinti, o kuris – nenori, beveik neįmanoma. Padidinus minimalią algą kiltų pavojus, kad naujos darbo vietos bus kuriamos dar vangiau, tad bedarbiai ir toliau gyventų iš įvairių pašalpų.
Vis dėlto didžiausia problema čia yra ne sistema. Ji, kaip ir priklauso normaliai socialinės apsaugos sistemai, užtikrina bent minimalias pajamas su laikinais sunkumais susidūrusiems gyventojams. Problema yra tai, kaip šia sistema naudojamasi.
Juk jeigu prie prekybos centro įėjimo neįgaliųjų automobiliams skirtas stovėjimo vietas užima sveiki vairuotojai, tai dar nereiškia, kad stovėjimo aikštelė skatina užimti neįgaliųjų vietas.
Dalis oficialių bedarbių dirba nelegaliai. Tai jiems kur kas patogiau. Nereikia mokėti mokesčių valstybei, o tuo pačiu galima naudotis įvairiomis bedarbiams skirtomis lengvatomis. Ar dėl to kalta sistema? Ne. Kalti darbdaviai, kurie priima žmones dirbti nelegaliai, kalta visuomenė, kuri toleruoja nelegalų darbą, kalti valdžios pareigūnai, turintys aiškintis nelegalaus darbo atvejus.
Dalis bedarbių nedirba, nes nesugeba. Padidinus minimalią algą iki 900 ar 1000 litų sugebėjimų nepadaugės. Priešingai – sumažės darbdavių noras priimti nekvalifikuotą darbuotoją ir mokėti.
Dalis bedarbių nedirba, nes nenori. Tokių žmonių yra ne tik Lietuvoje, ir kol kas nė viena Vakarų valstybė dar neišrado patikimos sistemos, kuri absoliučiai visus gyventojus paskatintų dirbti. Net ir padidinus minimalią algą iki 900 litų šie žmonės nepuls dirbti.
2007 metų viduryje minimali alga tesiekė 700 litų, tačiau bedarbių tuo metu buvo keturis kartus mažiau nei dabar. Ir tada niekam neatrodė, kad socialinės apsaugos sistema neskatina ieškoti darbo – tiesiog buvo darbo ir buvo kas už jį moka.
Ir dabar jeigu bus kuriamos naujos darbo vietos, tuomet daugiau darbdavių mokės didesnius nei 800 litų atlyginimus net ir nepakėlus oficialios minimalios algos. Taigi problema pradės spręstis, kad ir ką kalbėtų valdžios atstovai.
____________________
Mantas Dubauskas yra IQ.lt vyriausiasis redaktorius.
