Klaipėdiečiai, kuriuos kamuoja triukšmas, gyventi ramiau gali tikėtis dar negreit. Remdamasis Europos Sąjungos direktyvomis, Lietuvos Seimas išleido Triukšmo valdymo įstatymą, kuris įsigalios kitais metais.
Tačiau Klaipėdos savivaldybės darbuotojai, paklausti apie triukšmo žemėlapius, tylos zonas, pramoninio bei šventinio triukšmo valdymą, tik traukė pečiais – triukšmo įstatymo banga iki Klaipėdos dar neatsirito.
Valdininkai mano, kad šio įstatymo poveikį gyventojai
pajus dar negreit, o jam įgyvendinti reiks didžiulių pinigų.
Galės drausti
Dabar uostamiesčio savivaldybė turės daugiau galimybių pagerinti klaipėdiečių sveikatą, kurią aiškiai gadina per didelis triukšmas miesto gatvėse, kavinėse, koncertuose, pramoniniuose rajonuose.
Gali būti, kad Triukšmo valdymo įstatymas pritildys ir Jūros šventes, Pilies džiazo festivalius, kitus masinius renginius, kurių metu skamba itin garsi muzika.
Savivaldybė galės kontroliuoti, kad baigtuose statiniuose būtų atliktos ekspertizės ir įgyvendinti visi triukšmo mažinimo reikalavimai; nustatyti miesto tyliąsias zonas, muzikinių ir masinių renginių trukmę; parengti teritorijų triukšmo žemėlapius.
Savivaldybės turės teisę 50 m atstumu nuo tyliųjų zonų triukšmo šaltiniams nustatyti žemesnį leidžiamą lygį, jei tai kelia pavojų žmonių sveikatai, o jos institucijos – atlikti triukšmo stebėjimą.
Sukelia agresiją
Europos Sąjungos šalys Triukšmo valdymo įstatymą priėmė 2002 metais. Net 40 proc. ES gyventojų yra veikiami per didelio triukšmo dienos metu ir apie 20 proc. – nakties metu. Pagrindiniai triukšmo šaltiniai – transportas, pramonės įmonės, statybos darbai, ventiliacijos įrenginiai, kaimynų veikla, šventiniai renginiai. Buityje – televizoriai, muzikiniai centrai, muzikos instrumentai, vaikų žaislai, skalbimo mašinos ir t. t.
Manoma, kad triukšmas gyvą organizmą gali net užmušti. Nuolatinis didelis triukšmas (80 decibelų) sukelia agresiją. Jis blogina klausą, pažeidžia nervų sistemą, dėl to dažniau skauda galvą, blogėja atmintis. Į triukšmą reaguoja širdies ir kraujagyslių sistema, didėja skrandžio rūgštingumas ir net atsiveria opos. Suaugusiems pavojingas didesnis kaip 140 decibelų, vaikams – 120 decibelų triukšmas. Miegas gali būti sutrikdytas, kai triukšmo lygis patalpoje didesnis nei 30 dB.
Šnabždesys, girdimas metro atstumu, lapų šnaresys įvertinamas 30 decibelų; 50-60– įprastinė kalba; 90 – riksmas; 140 – lėktuvo variklis; buitiniai televizoriai, radijas – 70-95, roko muzikos koncertas – 110-120 decibelų.
Bare – su ausinėmis?
Savivaldybės sveikatos apsaugos skyriaus vyr. inspektorė Nina Gendvilienė nuolat gauna skundų dėl triukšmo, sklindančio iš Naujosios Uosto, Tiltų, Jūrininkų gatvių. Nepatenkinti žmonės ir pramonės, uosto įmonių, geležinkelio skleidžiamais garsais. Triukšmingiausios miesto kavinės, iš kurių sklindanti muzika piktina žmones, – „Kurpiai“, „Vest Saidas“, „Koliziejus“.
Valdininkė mano, kad miestas turi būti planuojamas, ir vis didėjantys eismo srautai nukreipiami aplinkui gyvenamuosius rajonus. Turi būti statomos sienelės nuo triukšmo, imamasi kitokių triukšmą izoliuojančių priemonių. Taip pat valdžia turėtų neleisti centre statyti grandiozinių pasilinksminimo, prekybos centrų, į kuriuos plūsta automobiliai, o jų keliamas triukšmas trikdo aplink gyvenančius žmones.
Tačiau triukšmo mažinimu turi būti suinteresuoti ir patys Klaipėdos gyventojai. Kol jie mėgs lankytis trankią muziką grojančiose kavinėse, klubuose, tol niekas nesikeis. „Kurpiuose“ buvo užfiksuoti 94 decibelai, kai leistina norma – mažiau kaip 70. Tokioje aplinkoje dirbantys žmonės turėtų vaikščioti su ausinėmis. Panaši situacija ir kitose miesto pasilinksminimo įstaigose.
Trukdo barniai
Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus viršininko Igorio Ivanovo teigimu, dažniausiai žmonės policijai skundžiasi garsia muzika, kaimynų barniais ir muštynėmis. Tuomet atvykę budintys patruliai žmones įspėja. Jeigu šie nereaguoja, surašomas tarnybinis pranešimas. Pagal administracinės teisės kodeksą triukšmadariai gali būti baudžiami iki 100 Lt bauda. Per parą policija sulaukia 10-12 pranešimų dėl triukšmo.
I.Ivanovas pripažįsta, kad automobilių signalizacijų keliamas triukšmas valdomas sunkiau. Kartais pasiseka pagal mašinos numerį rasti šeimininkus. Tačiau dažniausiai to neįmanoma padaryti. Rašomi tarnybiniai pranešimai, tačiau aplinkiniai gyventojai vis tiek priversti klausytis automobilių kauksmo.
Stato tvorą
Klaipėdiečiai kenčia ir dėl itin triukšmingo uosto įmonių darbo. Miegoti naktimis nedavė uostą gilinančios žemkasės, Švyturio gatvės gyventojai skundžiasi iš KLASCO sklindančiais bildesiais. Daugiausiai triukšmo kelia iš vagonų iškraunami geležies lydiniai.
„Krovėme ir krausime“, – sakė „Klaipėdai“ KLASCO generalinis direktorius Eduardas Plauška. Tačiau ši privati kompanija, kuri privalo paisyti savo verslo interesų, stengiasi atsižvelgti ir į gyventojų skundus. Čia nuolat matuojamas triukšmo lygis, ribojamas dokininkų darbas naktimis. Baigiama statyti 8 metrų triukšmą izoliuojanti tvora, KLASCO kainuosianti 2 milijonus litų.
E.Plauška juokavo, kad ši tvora keliems Švyturio gatvės namams užstos vaizdą į marias. Tačiau apsaugos nuo triukšmo. Pasak KLASCO generalinio direktoriaus, geriausias sprendimas būtų tuos kelis Švyturio gatvės namus nugriauti ir pastatyti naujus, kitoje vietoje.
Triukšmas valdomas
Visuomenės sveikatos centro direktoriaus pavaduotojas Rimantas Giedraitis pasakojo, kad centras turi atestuotą laboratoriją ir atlieka triukšmo tyrimus. Tačiau to pageidauja tik kelios uostamiesčio įmonės, turinčios ISO sertifikatus. Jeigu žmonės skundžiasi, centro darbuotojai tikrina. Kai kurie triukšmo skleidėjai buvo nubausti. Pasiskundus gyventojams, įsikišus miesto valdžiai, buvo sumažintas žemkasių, gilinančių uostą, keliamas triukšmas. „Apskritai triukšmas yra valdomas, tačiau kol kas keblu su gatvių, kavinių, autosignalizacijų keliamu triukšmu“,- neslėpė R.Giedraitis.
„Kada nors žmonija bus priversta nugalėti triukšmą taip pat ryžtingai, kaip cholerą ir marą“,- sakė vokiečių mikrobiologas Robertas Kochas.
Su akustiniu smurtu – triukšmu – kovojo jau graikai, VI a. pr. Kr. Sibario mieste, kuriame gyveno daugiau kaip 100 tūkst. gyventojų, išleidę įsakymą, draudusį amatininkams dirbti darbą, keliantį triukšmą, ir laikyti gaidžius, kad tie savo giedojimu netrukdytų gyventojams miegoti.
Romos gyventojai skundėsi neįmanomomis gyvenimo sąlygomis dėl triukšmo dideliuose namuose ir rytais į ganyklas genamų karvių mūkimo.
O Anglijoje ir dabar tebegalioja įstatymas, priimtas XVII a. pradžioje, kuriame draudžiama vyrams mušti savo žmonas nuo devintos valandos vakaro iki šeštos valandos ryto, nes tokių veiksmų sukeltas triukšmas gali sudrumsti kaimynų ramybę.
“Klaipėda”
