Deklaravęs ateinantis kurti bendruomenės, grįstos tarpusavio pasitikėjimu, piktinęsis nuo piliečių atsiribojusia valdžia prie Panevėžio vairo stojęs judėjimas „Kartu“ jau pranoko pirmtakus su prieš rinkimus dalytais pažadais sunkiai suderinamais sprendimais. Dar nė metų neišdirbusi miesto valdžia jau stato sieną tarp visuomenės ir Savivaldybės. Nuo šiol žiniasklaidai bus pateikiama tik administracijos vadovų cenzūrą perėjusi informacija. Valdžia nė neslepia, kad į viešumą pateks tikrai ne viskas, kas vyksta Savivaldybės kabinetuose.
Informacijos kontrolę į savo rankas perėmęs T. Jukna nė neslepia, kad toli gražu ne viską, kas vyksta mokesčių mokėtojų išlaikomoje Savivaldybėje, jis leis paviešinti visuomenei. U. Mikaliūno nuotr.
Tokią Savivaldybės rūmuose įsigalinčią taktiką su diktatoriško valdymo elementais Lietuvos žurnalistų sąjunga vertina ne tik kaip silpną įstatymų išmanymą. Sąjungos pirmininko Dainiaus Radzevičiaus nuomone, informacijos kontrolė gali būti ženklas, jog miesto vadovai turi ką slėpti nuo visuomenės.
Sugedusio telefono principas
Gauti operatyvią ir aiškią informaciją iš Panevėžio savivaldybės dar nėra buvę taip sudėtinga. Jos skyrių specialistams, kompetentingiems savo sričių žinovams, anksčiau išsamiai atsakinėdavusiems į žiniasklaidos klausimus, dabar su žurnalistais bendrauti uždrausta.
Administracijos direktoriaus sprendimu ši „privilegija“ palikta tik Savivaldybės vadovams ir Ryšių su visuomene skyriui. Toks skyrius ir kitose valstybės institucijose atlieka tarpininko tarp jų ir žiniasklaidos funkciją. Čia nėra nieko blogo, nes dažniausiai atstovai spaudai yra pirmieji žurnalistų pagalbininkai, nukreipiantys pas kompetentingus specialistus.
Tačiau Aukštaitijos sostinės vadovai gerokai perlenkė lazdą. Panevėžio savivaldybėje, užuot Ryšių su visuomene skyriaus darbuotojams žurnalistus nukreipus tiesiogiai pas specialistus, žaidžiamas sugedęs telefonas.
Į Ryšių su visuomene skyriui nusiųstus klausimus atsakymai pateikiami dažniausiai likus kelioms minutėms iki darbo dienos pabaigos taip nepaliekant galimybės patikslinti gautos informacijos. Kartais jo darbuotojai vietoj atsakymų tesugeba atsiųsti krūvą įsakymų, kurių esmės be specialistų išaiškinimo veikiausiai nesuprastų nė patys Savivaldybės vadovai.
„Kaip numato Visuomenės informavimo įstatymas, informaciją pateikiame per dieną, tačiau rengdami atsakymus žurnalistams konsultuojamės su skyrių specialistais, o tai užtrunka“, – aiškina Ryšių su visuomene skyriaus vedėja Irma Gritėnienė.
Informaciją filtruos
Ką Savivaldybė turi slėpti, jei jos vadovai užsimojo riboti į viešumą patenkančią informaciją?
Administracijos direktorius Toma Jukna tiesmukas: visos žinios, išeinančios iš Panevėžio valdžios rūmų, nuo šiol privalo būti suderintos su juo. Taip Savivaldybės vadovas bando konkuruoti su greičiau nei jis informaciją, kas vyksta valdžios rūmų užkulisiuose, sužinančiais ir visuomenei pateikiančiais žurnalistais.
Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininko D. Radzevičiaus nuomone, Panevėžio vadovų pastangos cenzūruoti Savivaldybės žiniasklaidai pateikiamą informaciją atskleidžia, jog valdžia visiškai nepasitiki savo darbuotojais ir veikiausiai turi ką slėpti nuo rinkėjų.
„Kas ir kaip kalbama, neretai sužinau iš spaudos. Aš gaunu pretenzijų, kodėl neinformuojami Tarybos nariai, kad nesuvaldau informacijos srauto“, – įvestos cenzūros būtinybę aiškina T. Jukna.
Direktorius pripažįsta davęs Savivaldybės skyriams nurodymą, jog su žiniasklaida bendraujama tik per Ryšių su visuomene skyrių. Tačiau ir jo specialistų parengti atsakymai į žurnalistų klausimus iš Savivaldybės negali išeiti be valdžios palaiminimo. T. Jukna nė neslepia, kad toli gražu ne viską, kas vyksta mokesčių mokėtojų išlaikomoje įstaigoje, jis leis sužinoti visuomenei.
„Kaip ir visose valstybinėse įstaigose yra Ryšių su visuomene skyrius, kuris suderina su direktoriumi, kas ir apie ką bus kalbama žurnalistams. Yra temų, apie kurias neleisiu kalbėti, pavyzdžiui, jei klausimas, kuriuo domimasi, dar tik sprendžiamas“, – „Sekundei“ paaiškino administracijos direktorius.
Anot jo, esą lig šiol į viešumą patekdavusi dviprasmiška, skirtingai specialistų traktuojama informacija iš Savivaldybės.
„Žmonės turi suprasti, kad dirba vieną darbą ir turi laikytis Savivaldybės formuojamos politikos“, – pavaldinius įspėja T. Jukna.
Kol kas direktorius cenzūrą Savivaldybėje įvedęs tik žodžiu. Anot jo, darbuotojai esą privalo laikytis ir žodinio jo nurodymo. Tačiau T. Jukna nusiteikęs demokratijos principus paminančią tvarką įteisinti ir raštu.
Apauga įtarimais
Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininko Dainiaus Radzevičiaus nuomone, Panevėžio vadovų pastangos perimti informacijos kontrolę atskleidžia, jog valdžia visiškai nepasitiki savo darbuotojais ir, veikiausiai, turi ką slėpti nuo rinkėjų.
„Atrodo, kad Panevėžio savivaldybėje nėra vienos komandos, kuri dirbtų suprasdama, ką dirba, ir kalbėtų taip, kaip privalėtų pagal įstatymą: atvirai, nuoširdžiai apie tai, ką dirba ir net kas nesiseka. Griežta tvarka, kontroliuojanti, kad darbuotojai ko nors nepapasakotų, rodo didžiulį nepasitikėjimą jais. Spėčiau, kad Panevėžio savivaldybėje egzistuoja ir dar didesnė problema, susijusi su baime, jog gali būti atskleisti dalykai, galbūt vykstantys ne visai taip, kaip turėtų“, – įžvelgia D. Radzevičius.
Žurnalistų sąjungos pirmininką stebina Panevėžio vadovų nusistatymas drausti viešinti dar tik diskutuojamus projektus. Anot jo, Savivaldybė, mananti, kad dar tik svarstomi ir nepriimti sprendimai negali išeiti į viešumą, atsitveria ne nuo žurnalistų, o nuo visuomenės.
„Jei manoma, kad Savivaldybės kabinete penki valdininkai su vietiniais politikais yra vieninteliai, galintys išmanyti ir nuspręsti, kaip turi gyventi Panevėžio žmonės, tai labai trumparegiškas požiūris. Su žmonėmis nesitarianti, jų reakcija ir nuotaikomis nesidominti vietinė valdžia pasmerkta. Tai seniai žinoma tiesa“, – pabrėžia D. Radzevičius.
Gresia politine savižudybe
Viešojo administravimo ir kiti šalies įstatymai vienu iš kertinių valstybės institucijų veiklos principų iškelia atvirumą ir skaidrumą. Tad bet kokia tvarka, draudžianti kompetentingiems savo srities specialistams atvirai, nieko nepagražinant ir nenuslepiant, informuoti visuomenę apie Savivaldybės veiklą, pasak D. Radzevičiaus, rodo vadovų silpną įstatymų suvokimą ir supratimą, kas yra tikrasis skaidrumas.
Anot jo, tokių sankcijų ėmęsi vadovai, užuot pagerinę, tik pablogins Savivaldybės įvaizdį. Valdžios pastangos suvystyti žurnalistus gresia atsisukti bumerangu prieš ją pačią.
„O jei tokią pačią poziciją viešai pareikš ir žiniasklaida? Turi būti visiškas kvailys valdžioje, kad norėtum, jog visuomenė apie tave nežinotų. Tai politinė savižudybė“, – konstatuoja D. Radzevičius.
Galima prisiminti buvusio Seimo pirmininko Arūno Valinsko liūdnus bandymus užkirsti žurnalistams kelią patekti pas parlamentarus bei nustatyti Seime vietas, kur žurnalistai galėtų kalbinti ar filmuoti tautos išrinktuosius. Žiniasklaidos ignoravimas A. Valinskui kainavo Seimo pirmininko kėdę ir parlamento santykiai su žurnalistais buvo visiškai sugadinti.
„Po rinkimų žmonės turbūt pamiršta, dėl ko jie atėjo į valdžią. Jei jie atvirai nekalbės ir neatsiskaitys, ką dirba, gandų ir neigiamos informacijos tik padaugės“, – viešosios komunikacijos auksinę taisyklę primena D. Radzevičius.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
