Pernai atlikti karo prievolės iš Panevėžio miesto ir
rajono buvo pašaukti šeši tūkstančiai trys šimtai 18-26 metų jaunuolių. Tačiau
iš jų į Panevėžio teritorinį karo prievolės centrą atvyko keturi tūkstančiai
devyni šimtai devyniasdešimt devyni.
Tokie duomenys žiniasklaidos atstovams buvo pateikti Panevėžio miesto savivaldybėje įvykusiame pasitarime apie karo prievolės įgyvendinimą Savivaldybės teritorijoje, per jį buvo aptartos karo prievolės problemos ir galimi sprendimo būdai. Pasitarimas organizuotas Savivaldybės administracijos karo prievolės specialisto Normundo Šarkano iniciatyva. Jame dalyvavo karo prievolės administravimo prie Krašto apsaugos ministerijos Panevėžio karo prievolės centro viršininkas, kapitonas Petras Vaičikonis, šio centro teritorinio Panevėžio skyriaus viršininkas, kapitonas Rimantas Legis, kariuomenės kapelionas majoras Petras Kavaliauskas, vicemeras Kastytis Vainauskas, Darbo biržos direktorius Juozas Mėlynavičius, miesto Viešosios policijos viršininkas Aleksandras Jankauskas.
P.Vaičikonis teigė, kad didžiausia Panevėžio kariškių problema yra ta, jog jie niekaip negali įvykdyti karo prievolės šaukimo plano. Pernai planas įvykdytas tik septyniasdešimt aštuoniais procentais. Šiemet kovo mėnesį šis rodiklis išaugo iki šimto procentų. Tačiau, karo prievolės centro viršininko manymu, šis pagerėjimas dar nieko nereiškia. P.Vaičikonis stebėjosi kai kurių politikų mintimis, kad gal ir nebūtina aštrinti karo prievolės problemos, nes ateityje šauktinių skaičius vis tiek bus mažinamas. Bet, pasak P.Vaičikonio, taip bus daroma negreitai: tik 2008 metais į kariuomenę bus kviečiama tik du tūkstančiai šauktinių iš visos Lietuvos. Dar viena problema, pasak P.Vaičikonio, – kaip susitarti su Viešosios policijos pareigūnais, kad šie kariškiams padėtų surasti karinės prievolės vengiančius jaunuolius.
Bet, A.Jankausko teigimu, dažniausiai policija negali kištis į Krašto apsaugos ministerijos reikalus. “Policija negali ir nenori imtis smurto prieš šauktinius. To nebuvo sovietiniais laikais, o tuo labiau – dabar. Tai yra Krašto apsaugos ministerijos, o ne policijos problema”, – sakė A.Jankauskas. Vicemerui Kastyčiui Vainauskui keistokai skambėjo policijos viršininko aiškinimai, nes, pasak vicemero, šauktiniai nevykdo Karo prievolės įstatymo, o policija nieko nedaro. Kad policija “nieko nedaro”, nevisiškai sutiko R.Legis. Jis sakė, kad kariškiams padeda pirmasis ir antrasis policijos komisariatai. Ir apskritai pastaruoju metu karinės prievolės reikalai po truputį gerėja, nors šauktiniai ir toliau išradingai išsisukinėja nuo karinės tarnybos.
P.Vaičikonis ir R.Legis pažymėjo, kad karinės prievolės planus Panevėžyje “dengia” rajono jaunimas. Pernai iš rajono pašaukta šešiasdešimt septyni procentai jaunuolių, o iš miesto – trisdešimt trys procentai šaukiamojo amžiaus vaikinų. Nors rajone gyvena per du tūkstančius šauktinių, o mieste – per keturis tūkstančius. “Apeidami įstatymus miestiečiai yra gudresni”, – konstatavo kariškiai. Jie papriekaištavo ir Darbo biržos direktoriui. Pasak jų, registruojantis Darbo biržoje iš šaukiamojo amžiaus vyrų būtų galima pareikalauti parodyti karinės registracijos dokumentus. “To reikalauti mes negalime įstatymiškai. Jei ir pradėtume reikalauti, tai tik iki pirmo skundo”, – į kariškių priekaištą atsakė J.Mėlynavičius. N.Šarkanas pažymėjo, kad geresni kariškių pagalbininkai galėtų būti pedagogai, kurie šiuo metu į karo prievolės reikalus žiūri labai abejingai.
Almantas Šakys
tel. 511223, almantas@sekunde.com
S.Kašino nuotr. Vengiantys karinės tarnybos vyrai jau seniai yra ir kariškių, ir miesto valdžios pareigūnų galvos skausmas.
