Sutarties neįvykdė
Generalinės prokuratūros susidomėjimą sukėlusios šimtais
milijonų litų valstybės iždą patuštinusios Valdovų rūmų statybos šešėlį meta su
aukštais šalies pareigūnais ilgą laiką sietam ir valstybinių užsakymų
nestokojusiam Panevėžio statybos trestui. Valdovų rūmams atstatyti skirtų
biudžeto lėšų panaudojimą įvertinusi Valstybės kontrolė savo išvadose pripažino
neradusi pagrįstų argumentų, kodėl rūmų projekto darbų kaina išaugo nuo 114 mln.
litų iki daugiau nei 367 mln. litų. Kontrolierių teigimu, projekto vertė
šoktelėjo, nes rangos sutartyje nebuvo nustatyta galutinė statinio kaina, laiku
neparengtas viso komplekso projektas, naujos statybos darbams nepagrįstai
taikyti didesni restauravimo darbų įkainiai.
Per auditą nustatyta daugybė pažeidimų ne tik atliekant
statybos darbus, bet ir pasirenkant patį statybos rangovą – konsorciumą
„Papėdė“, vėliau pakeitusį pavadinimą į Panevėžio statybos trestą (PST), ir
tikroji ūkinė bendrija „Vilniaus papėdė“.
Dėl Valdovų rūmų atstatymo Vilniaus pilių direkcija sutartį su
PST ir „Vilniaus papėde“ pasirašė dar 2000-ųjų rugsėjį.
Rangovas įsipareigojo projektą užbaigti iki 2009-ųjų pirmojo
pusmečio. Orientacinė jo vertė turėjo siekti kiek daugiau nei 114 mln. litų.
Tačiau per tą laiką Valdovų rūmai pabrango maždaug triskart –
iki 367 mln. 669 tūkst. litų, o PST iš Vilniaus centro kraustytis dar neketina –
statybų pabaigos vis nematyti.
Mokėjo neaišku už ką
Auditoriams abejonę kelia tai, kad nuo 2008-ųjų, Lietuvoje
mažėjant statybų kainoms, Valdovų rūmų atstatymas brango. Kelti įkainių
rangovams netrukdė nė pasirašyta sutartis, mat joje nenumatytos sankcijos už
pažadų nesilaikymą, nenustatyta konkreti galutinė statinio kaina.
Per statybų laikotarpį PST du kartus (2005-aisiais ir
2006-aisiais) kreipėsi į Vyriausybę ir Aplinkos ministeriją prašydamas padidinti
įkainius. PST motyvavo, kad rūmai yra unikalus objektas, atliekami
archeologiniai, architektūriniai, istoriniai ir meniniai tyrimai, projektavimo
darbai, darbo dokumentacija nuolat koreguojama, todėl statybos būna
nutraukiamos, o bendrovė priversta darbininkus perkelti kitur, paskui sugrąžinti
atgal padaryti pakeitimų.
Statybininkų prašymui buvo pritarta. Valstybės kontrolės
teigimu, dėl PST prašymu pakeltų įkainių 2005–2008 m. Valdovų rūmų atstatymo
kaina išaugo maždaug 7,6 mln. litų.
Tačiau PST nurodytos, o politikų pritarimo sulaukusios
priežastys sukėlė abejonių auditoriams. Valstybės kontrolė jas įvertino kaip
nepagrįstas, mat visi darbai (tyrinėjimo, projektavimo, atstatymo), dėl kurių
PST skundėsi esanti priversta gaišti, atliekami to paties rangovo – PST
partnerio „Vilniaus papėdės“.
Valstybės kontrolieriai konstatavo, kad rangovui papildomai
buvo sumokėta 299,5 tūkst. litų už nebūtinus papildomus glaistymo darbus,
abejonių auditoriams kelia PST atlikti grunto atkūrimo darbai, papildomai
kainavę 357,2 tūkst. litų.
Valstybės kontrolei pateikus audito ataskaitą, Generalinė
prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo didelės vertės svetimo turto
iššvaistymo ir piktnaudžiavimo atstatant Valdovų rūmus.
Statybininkai – ne stebukladariai
Valdovų rūmų atstatymu besirūpinančios Vilniaus pilių
direkcijos laikinasis vadovas Vytautas Povilaitis teigia nuo komentarų dėl
auditorių išvadų susilaikantis, kol nebaigtas ikiteisminis tyrimas. Tačiau
vadovas prasitarė, kad jam keistai atrodo, jog dar 2002-aisiais viešųjų pirkimų
konkurso pasirenkant rangovą skaidrumą tyrusi Viešųjų pirkimų tarnyba pastabų
neturėjo.
Pasak jo, prieš dešimtmetį konkurse Valdovų rūmams atstatyti
dalyvavo trys bendrovės. Kodėl tąkart buvo pasirinkta PST, V.Povilaitis tvirtina
atsakymo neturintis – tuomet jis direkcijai dar nevadovavo.
Generalinės prokuratūros akiratyje atsidūrusio PST generalinis
direktorius Dalius Gesevičius su Valstybės kontrolės išvadomis nesutinka. Jo
tikinimu, konkursas rangovui pasirinkti vyko taip, kaip tada reikalavo Viešųjų
pirkimų tarnyba, o darbų kainų kilimą nulėmė situacija statybų sektoriuje.
„Jūs prisiminkite, kiek Panevėžyje kainavo butas 2000-aisiais
ir kiek 2008-aisiais. Pasakykite man, kodėl tiek pabrango būstas? Taip
susiklostė rinka, kad statybų kainos kilo, ir mes negalėjome 2007 m. plytos
nupirkti už 20 centų, kaip 2000-aisiais. Ne mes kalti, kad plyta per tą laiką
pabrango 60 centų. Mes – ne stebukladariai, kurie galėtų pirkti medžiagas
pigiau, nei kainuoja, tik šito niekas nenori suprasti. Esame ramūs, nes
galvojame, kad teisingai elgėmės vykdydami šitą projektą“, – „Sekundei“ tvirtino
D.Gesevičius.
Pasak jo, pagal atliekamus tyrimus buvo vykdomi projektavimo
darbai, todėl statybų apimtys per dešimtmetį kito ne kartą. Šiuo metu, jo
tvirtinimu, į Valdovų rūmų statybas jau investuota apie 220 mln. litų.
„Jei valstybė į šitą projektą jau sukišo šitiek pinigų, būtų
kvaila dabar neįgyvendinti jo iki rūmų panaudojimo“, – kalbėjo D.Gesevičius.
Sąsajas neigia
Kad Valdovų rūmų atstatymas buvo patikėtas PST, statybų versle
besisukančių bendrovių nenustebino. Verslo pasaulio užkulisiuose seniai kalbama
apie šios bendrovės sąsajas su projekto idėjiniu tėvu laikomu Valdovų rūmų
atkūrimo ir paskirties klausimų komisijai vadovavusiu prezidentu Algirdu Mykolu
Brazausku. Bendrovės saitai su aukštu šalies politiku driekėsi per jo giminaitį,
PST dirbusį panevėžietį Adolfą Ginaitį. Abiejų vyrų tarp gyvųjų nebėra –
A.Ginaitis amžino poilsio atgulė prieš keletą metų, A.M.Brazauskas – šiemet
birželį.
Kalbėta, esą įmonės saitai su garsiu politiku galėjo būti viena
iš priežasčių, kodėl PST atitekdavo pelningi valstybiniai užsakymai. Šios įmonės
įgyvendintų projektų sąraše – 2007 m. atliktos Prezidentūros, Vilniaus
geležinkelio stoties rekonstrukcijos, valdžios atstovų būstų statybos
Turniškėse, kiti valstybiniai objektai.
Ar pelnyti stambius užsakymus PST padėjo politinis užnugaris?
D.Gesevičius politines sąsajas neigia.
„Su A.M.Brazausku esu kalbėjęs įvairiais klausimais, daugiausia
– statybiniais. Bet PST su A.M.Brazausku nesiejo ryšiai. Tai yra žurnalistų
prasimanymas, kad palaikytų tam tikrą įtampą rinkoje. A.M.Brazauskas nė karto
nėra buvęs PST kontoroje ir kokiais nors klausimais kalbėjęs su administracija“,
– „Sekundei“ teigė D.Gesevičius.
Plačiau skaitykite 2010 m. rugsėjo 28 d.
„Sekundėje“.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
ELTOS nuotr. Užsibuvo. Per dešimtmetį Valdovų
rūmai pabrango maždaug triskart – iki 367 mln. 669 tūkst. litų, o PST iš
Vilniaus centro kraustytis vis dar nesiruošia – statybų pabaigos nematyti.
