Po Bendruomenių rūmų stogu – savi įstatymai. Spjovusi į steigėjo – miesto Savivaldybės – nustatytą tvarką įstaigos direktorė Violeta Tursienė ėmėsi tvarkytis pagal savus kriterijus. Jos sprendimu, nario mokestis tapo privalomas tik dviem iš trylikos meno kolektyvų, o rūmuose įsikūrusiai kavinei ne tik kone aštuoniskart sumažintas nuomos mokestis, bet dargi ir mokama už darbą per renginius.
Ne visi lygūs
„Penkerius metus dirbu Kontrolės komitete ir dar kartą įsitikinau, kad kultūros įstaigos turi problemų ir dėl ekonominių, ir dėl teisinių žinių“, – Savivaldybės kontrolieriams atlikus Bendruomenių rūmų auditą, išvadas padarė komiteto narys Vidmantas Baltramiejūnas.
Po šio kontrolierių tikrinimo Tarybai teks apsispręsti, ar miesto meno mėgėjų kolektyvams teks susimokėti už tai, kad už savo lėšas dalyvaudami renginiuose garsina Panevėžį. Pagal šiuo metu galiojantį politikų sprendimą etnokultūros puoselėtojai privalo kas mėnesį susimokėti nuo 10 iki 30 litų mokestį.
Tačiau besiglaudžiantieji po Bendruomenių rūmų stogu gali džiaugtis, kad sugebėjo apeiti šį Tarybos sprendimą. Įstaigos direktorė Violeta Tursienė iš trylikos meno mėgėjų kolektyvų savo nuožiūra apmokestino tik porą – vaikų kolektyvus „Grandinėlė“ ir „Lenciūgėlis“. Jų nariai Bendruomenių rūmams kas mėnesį sąžiningai moka po 10 litų.
Pasak Savivaldybės kontrolierės Marijos Danutės Kažukauskienės, dėl įstaigos vadovės geranoriškumo vienuolikai kolektyvų, įstaiga per metus neteko 15 tūkst. litų.
V.Tursienė tikina nuo nario mokesčio kolektyvus atleidusi iš žmogiškų paskatų.
„Sutinku, kad pažeidžiau Tarybos nustatytą tvarką. Bet kitaip negalėjau – tie kolektyvai už savas lėšas dalyvauja dainų šventėse, garsina Panevėžį renginiuose. Už ką jie dar turi susimokėti?“ – aiškino direktorė.
Susimoka, kad yra
lietuviai
Sutikimą su meno kolektyvus prieš porą metų apmokestinusiu Tarybos sprendimu V.Tursienė vadina gėdingiausiu savo poelgiu.
Pasak jos, nario mokesčio nesinori rinkti ir iš „Grandinėlės“ bei „Lenciūgėlio“, tačiau Lietuvoje praktika tokia, kad daug kur iš vaikų meno kolektyvų imami pinigai.
„Grandinėlės“ vadovė Zita Rimkuvienė neslėpė nuoskaudos dėl finansinės nelygybės. Šis kolektyvas, priklausomai nuo narių skaičiaus, per metus Bendruomenių rūmų biudžetą papildo 4-5 tūkst. litų.
„Mes galime mokėti po tuos 10 litų, nes reikia padėti Savivaldybės išlaikomai įstaigai. Tačiau ar nėra skriaudos vaikams, kai kiti kolektyvai nemoka, o rūmai metus dargi baigia pelningai? Turėtų būti lygybė: arba moka visi, arba – niekas“ – teigė Z.Rimkuvienė.
Jos nuomone, mokestis už etnokultūros puoselėjimą yra nesuvokiamas – Lietuvoje iš to niekas nesipelno.
„Susimokėti už tai, kad esame lietuviai ir šokame tautinius šokius? Juo labiau kad Bendruomenių rūmai mums nieko neduoda: drabužiai, kelionės, visi renginiai tik iš mūsų pačių lėšų. Iš Savivaldybės biudžeto per metus tegauname 3600 litų“, – pabrėžė Z.Rimkuvienė.
Už ką kolektyvo nariams reikia mokėti po 10 litų, nesuvokiama ir „Lenciūgėlio“ vadovei Irenai Kartanienei.
„Mes ir taip turime būti dėkingi tėvams ir vaikams, kad puoselėja tautinius šokius – mūsų kultūros paveldą. Tuos pinigėlius imti labai sunku“, – kalbėjo vadovė.
Plačiau skaitykite gruodžio 12 d. „Sekundėje“.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
G.Lukoševičiaus nuotr. Net ir tokioje taurioje srityje, kaip tautiniai šokiai, lygybės nėra – susimokėti už etnokultūros puoselėjimą privalo ne visi.
