Panevėžio savivaldybę už komunalinių paslaugų, miesto viešojo transporto sektoriaus uzurpavimą ir sumažėjusias užsienio investicijas Laisvosios rinkos institutas savivaldybių reitingų lentelėje tarp didžiųjų savivaldybių nusmukdė dviem pozicijomis žemiau ir skyrė tik šeštąją vietą. Kodėl miesto valdžia dėl to nesuka sau galvos?
Laisvosios rinkos instituto sudarytoje reitingų lentelėje Panevėžys tarp didžiųjų savivaldybių šiemet užima paskutinę vietą . „Sekundės“ archyvo nuotr.
Savivaldybių vadovai dažniausiai ranka moja į įvairius reitingus, jeigu jų rezultatai nepalankūs, o giriasi aukštais. Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) šeštą kartą sudarytas Lietuvos savivaldybių indeksas šį kartą Panevėžio valdžiai tokios progos nesuteiks. Jame tarp didžiųjų savivaldybių miestas, palyginti su praėjusiais metais, smuktelėjo dviem pozicijomis ir užėmė 6-ąją vietą, į priekį užleido mažesnį Alytų.
„Alytuje per metus niekas labai smarkiai nepagerėjo, bet Panevėžyje pablogėjo, todėl Alytus jį ir aplenkė“, –„Sekundei“ teigė instituto Lietuvos savivaldybių indekso tyrimo vadovė Aistė Čepukaitė.
Lyderio pozicijas šiemet išlaikė Vilniaus miestas, po jo rikiuojasi Klaipėda, Šiauliai ir viena vieta pakilęs Kaunas.
54 mažųjų savivaldybių reitinge pirmauja Kauno rajonas, o Panevėžio rajono savivaldybė yra septintoje vietoje ir keturiomis pozicijomis lenkia Vilniaus rajono savivaldybę.
A. Čepukaitės teigimu, sostinė pirmauja, nes pritraukia daugiausia investicijų, čia aktyviausias verslas, dėl to mažiau bedarbių, socialinės pašalpos gavėjų. Bene vienintelis didesnis minusas Vilniui – tai didelė jo skola.
Jeigu sukurtų palankesnes sąlygas verslui ir pritrauktų daugiau investicijų, sostinę galėtų pavyti antroje vietoje esanti Klaipėda.
Savivaldybės buvo vertinamos 100 balų sistema. Atskirai buvo vertinamos didžiosios ir atskirai mažosios savivaldybės. Pasak pašnekovės, jų tikslas buvo ne įvertinti visą savivaldybės veiklą, ne nustatyti, kurioje geriausia gyventi ar kur žmonės laimingiausi, o įvertinti tas sritis, kurios labiausiai siejasi su ekonominiu gyvenimu.
Panevėžio miesto savivaldybė, surinkusi 22,6 balo ir 100 galimų, užima
paskutinę vietą tarp 6 didžiųjų savivaldybių. Penktoje vietoje esantis Alytus surinko 31,5 balo.
Daugiausia balų Panevėžiui skirta už sveikatos ir socialinės rūpybos sritį, neblogai įvertintas ir biudžetas, administracija, bet net trys sritys – komunalinių paslaugų, viešojo transporto bei investicijų ir plėtros – negavo nė vieno balo.
Pasak A. Čepukaitės, komunalinių paslaugų sritis taip prastai įvertinta buvo todėl, kad Panevėžyje nėra nei šilumos, nei buitinių atliekų surinkimo, nei viešojo transporto privataus sektoriaus.
Tuo metu Alytuje visus maršrutus aptarnavo efektyviau veikiantys privatininkai, visiems maršrutams buvo skelbti viešieji konkursai. Alytuje privatūs
šilumos gamintojai pagamino beveik trečdalį šilumos, buitinių atliekų surinkimas taip pat buvo patikėtas privačiam sektoriui.
Ekspertės teigimu, privačios iniciatyvos trūkumas Panevėžyje atsispindi ir investicijų srityje. Panevėžio savivaldybė buvo vienintelė iš didžiųjų savivaldybių, kur materialinių ir tiesioginių užsienio investicijų kiekis gyventojui 2014
metais, palyginti su 2013-aisiais, sumažėjo.
Reitingų lentelėje Panevėžį žemyn nutempė ir apmiręs statybų sektorius. Čia pernai išduotų statybos leidimų skaičius 1000 gyventojų buvo mažiausias tarp didžiųjų savivaldybių.
Privalumas – privatininkai rinkoje
Tyrimo vadovė, paklausta, ar savivaldybės vieta reitingų lentelėje labai priklausė nuo to, ar ji įtraukė privatų verslą į komunalinių paslaugų, transporto, sveikatos ir kitus sektorius, patikino, kad savivaldybių indekse žemesnį įvertinimą gavo tos savivaldybės, kuriose jai priklausančios įmonės vykdo komercinę veiklą, iš rinkos eliminuodamos privatininkus.
A. Čepukaitės teigimu, konkurencija mažina paslaugų kainą ir gerina jų kokybę, iš to laimi vartotojas.
„Neretai komunalines paslaugas teikiančios savivaldybių įmonės dirba nuostolingai. Nuostoliai yra dengiami iš mokesčių mokėtojų pinigų“, – aiškino ekspertė.
Pašnekovė sutiko, kad Panevėžyje šiuo atžvilgiu situacija kitokia. Šilumos, vandens ir kiti didieji komunalinių paslaugų teikėjai dirba nenuostolingai. Tačiau, pavyzdžiui, pirties, laidojimo paslaugos neša nuostolius.
Ekspertų teigimu, pagal mūsų šalies pasirinktą ekonominio vystymosi kelią, komercine veikla turi užsiimti verslininkai, o ne savivaldybės. Esą nėra jokių pateisinamų priežasčių, kodėl savivaldybėms priklauso pirčių, laidojimo namų ir kitų įmonių akcijos.
Panevėžys už sveikatos sektoriaus sritį gavo labai daug – 77,7 balo ir atsidūrė trečioje vietoje, po Vilniaus ir Klaipėdos, todėl, kad čia 2015 metais daugiausia gyventojų, net 67 proc., buvo prisiregistravę privačiuose pirminės sveikatos priežiūros centruose, tuo metu šalies vidurkis yra 50,9 proc.
Panevėžys gavo pliusą už tai, kad jame, palyginti su kitais didžiaisiais miestais, labiausiai sumažėjo bedarbių, pašalpų gavėjų, socialinės rizikos šeimų skaičius.
Panevėžio savivaldybės biudžeto skola 2015 metais buvo viena mažiausių, jos internetinė svetainė geriausiai atitiko bendruosius reikalavimus (pliusas administracijos sričiai).
Tačiau ekspertai atkreipė dėmesį, kad mūsų miesto Savivaldybėje daug gyventojų prašymų nėra išnagrinėjami laiku, nors 1000 gyventojų tenkantis užimtų pareigybių skaičius administracijoje 2015 m. buvo didesnis nei vidutinis.
A. Čepukaitė pažymėjo, kad vietą reitinge lėmė ne vienas rodiklis, o jų suma.
Panevėžio vicemeras A. Varna linkęs abejoti ekspertų pasirinktais kriterijais.
Kriterijai kelia abejonių
Panevėžio vicemeras Aleksas Varna vakar sakė dar nematęs Laisvosios rinkos instituto paskelbtų savivaldybių reitingų. Išgirdęs, kad Panevėžį žemyn nutempė tai, jog jame komunalinių, transporto paslaugų teikimas sutelktas savivaldybės rankose ir nėra konkurencijos, vicemeras pareiškė dėl to nelabai besijaudinantis.
„Mano galva, nėra teisinga šiuos kriterijus pasirinkti esminiais. Pavyzdžiui, atliekų tvarkymo srityje didieji Europos miestai jau eina visai kita linkme, jau perima šių paslaugų teikimą iš privatininkų“, – „Sekundei“ tvirtino jis.
Vicemeras sutinka, kad konkurencija gerai, tačiau sako, kad yra ir kita medalio pusė. Pasak jo, pavyzdžiui, Panevėžyje būtų gerokai sunkiau ir brangiau įdiegti elektroninę keleivio kortelę, jeigu transporto paslaugas teiktų ne tik miesto Savivaldybei priklausantis Panevėžio autobusų parkas, o kelios įmonės.
A. Varna sutinka, kad miesto silpnoji vieta užpernai buvo užsienio investicijos, pernai – apmiręs statybų sektorius.
Vicemeras nesiima prognozuoti, ar šioje srityje miesto rodikliai pagerės. Jo teigimu, pastaruoju metu dėl sudėtingos politinės situacijos pasaulyje investuotojai tapo labai atsargūs.
Panevėžio rajoną giria už viešumą
Šiemet Panevėžio rajono savivaldybė, tarp 54 savivaldybių reitinge užimanti 7-ą vietą, palyginti su praėjusiais metais, pakilo per 8 vietas aukštyn. Ji surinko 67,7 balo iš 100 galimų. Ekspertai gana gerai įvertino turto valdymo, biudžeto, transporto sritis, prasčiau – švietimo sritį.
A. Čepukaitė sako, kad Panevėžio rajono savivaldybę aukštyn kilstelėjo tai, kad ji smarkiai sumažino nenaudojamų nuosavų pastatų ir patalpų plotą, biudžeto skolą, nuo 34,3 proc. pajamų 2014 metais iki 25,7 proc. 2015 metais.
Pašnekovės teigimu, transporto sritis gerai įvertinta dėl viešųjų pirkimų skaidrumo. Panevėžio rajono savivaldybėje visi kelių priežiūros viešieji pirkimai buvo skelbiami, nebuvo vadinamųjų vidaus sandorių, kai savivaldybė tarybos sprendimu perka prekes ar paslaugas iš sau priklausančių įmonių, neskelbusi viešojo pirkimo. Ekspertai teigiamai įvertino ir tai, kad nekilnojamojo turto tarifas pernai šioje savivaldybėje buvo mažiausias (0,3 proc.), neapmokestintas nenaudojamas NT, o vidutinis mokestis už verslo liudijimą siekė 41 Eur, šalies vidurkis – 121 Eur.
Silpniausia Panevėžio rajono sritimi įvardytas švietimas. Mažai taškų skirta dėl prastokai moksleivių išlaikytų valstybinių brandos egzaminų rezultatų.
Ekspertų nuomone, Panevėžio rajone dar reikėtų labiau optimizuoti mokyklų struktūrą, kad atpigtų jų ir moksleivių išlaikymas.
A. Čepukaitės teigimu, Panevėžio rajonas ne taip gerai, palyginti su Kaunu, išnaudoja didelio miesto kaimynystę, tačiau 7-oji vieta tarp mažųjų savivaldybių yra gana aukšta.
Inga SMALSKIENĖ
