Miestiečiai, besikreipiantys į Savivaldybę dėl varnų
keliamo triukšmo ir teršiamos aplinkos, nesulaukia jokios pagalbos: jie
siuntinėjami iš vieno skyriaus į kitą, tačiau reikalas iš vietos nejuda.
Žmonės siuntinėjami
Pernai už šaudymo į varnas organizavimą nemalonumų sulaukęs Miesto ūkio skyriaus vadovaujantysis eksploatavimo inžinierius Viktoras Trofimovas šiais metais nusprendė nebesiimti jokių veiksmų, kad iš Panevėžio išbaidytų šiuos paukščius.
Valdininkas tvirtina kreipęsis į Architektūros ir urbanistikos skyrių dėl leidimo medžiams genėti, tačiau pritarimo negavęs, prašęs rekomendacijų iš Ekologijos skyriaus, kaip būtų geriausia spręsti šį reikalą, bet patarimų nesulaukęs. Todėl pats neišmanydamas, kaip padėti besiskundžiantiems gyventojams, besipiktinančiuosius varnų lizdais ir apdergtais šaligatviais sako dabar siunčiąs į Ekologijos skyrių. Tačiau iš jo žmonės vėl siunčiami atgal.
Ekologijos skyriaus vedėja Zita Tverkutė tikina, kad minėtas klausimas Savivaldybėje yra perduotas Miesto ūkio skyriaus žinion, ir nesupranta, kodėl V.Trofimovas lyg tyčia liepia žmonėms eiti į jos vadovaujamą skyrių.
Leistina proga pražiopsota
„Didesnės biurokratės už Z.Tver-kutę nesu sutikęs“, – teigia inžinierius. Jis piktinasi, kad ekologė, užuot davusi prašytas rekomendacijas, atsiuntė tik sausą biurokratinį nieko vertą atsakymą: „Vadovaujantis 2002 m. rugsėjo 30 d. aplinkos ministro įsakymu Nr.513 patvirtintos „Medžiojamųjų gyvūnų gausos reguliavimo teritorijose, kuriose medžioti draudžiama, tvarkos“ 5 punktu, dėl varninių paukščių gausos reguliavimo būdų, įrankių, priemonių bei jų taikymo laiko tinkamumo konkrečiu atveju sprendžia Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentas“.
Jokio konkretaus pasiūlymo iš Z.Tverkutės V.Trofimovas sako neišgirdęs.
Anot Ekologijos skyriaus vedėjos, Europos Sąjunga yra priėmusi daugybę konvencijų, draudžiančių draskyti paukščių lizdus, šaudyti į juos, lieti vandens čiukšlėmis ar panašiai. Paukščius galima gąsdinti ir neleisti jiems ilgam apsistoti medžiuose tik tol, kol jie dar nėra susisukę lizdų.
Šį momentą, anot valdininkės, Miesto ūkio skyrius jau pražiopsojo. Nors įstodama į ES, Z.Tverkutės tvirtinimu, Lietuva yra pasižadėjusi laikytis visų aplinkosauginių teisės aktų bent 80 procentų, iš tikrųjų dauguma šalies savivaldybių ignoruoja tai ir kovoja su triukšmaujančiomis ir netvarką darančiomis varnomis įprastomis priemonėmis.
Siūlo kviesti varnų valgytojus
Pašnekovė įsitikinusi, kad kiekvienas miestas turi turėti savo gyvą veidą, o kaip sumažinti tos gyvybės daromus nepatogumus – ūkinė problema. Tiems, kurie bijo, kad paukščiai jų neapdergtų, valdininkė siūlo tiesiog nestovėti po ta šaka, ant kurios susuktas lizdas, arba susirasti saugią užuovėją. Bendradarbiauti su Miesto ūkio skyriumi šiuo klausimu Z.Tverkutė, atrodo, neketina.
Pastarasis pasiūlymas skirtas ir ties Ramygalos gatvės 59-uoju namu įkurtos miesto autobusų stotelės keleiviams. Jiems siūloma autobuso laukti po stogu.
Plačiau skaitykite balandžio 28 d. “Sekundėje”.
Angelė VALENTINAVIČIENĖ
Nuotr. Varnų apdergti kapai tapo panevėžiečių galvos skausmu.
