Delsiant patvirtinti tvarką, numatančią, kiek už kompensuojamuosius vaistus tenka primokėti ligoniams, PSDF biudžetas kasdien patirdavo apie 200 tūkst. litų nuostolių.
Kai kurie konfliktai Sveikatos apsaugos ministerijoje (SAM) atsigręžia prieš ligonius, nes čia priimami sprendimai turi įtakos ir vaistų, ir medicinos priemonių rinkai.
Kaip rašo „Lietuvos rytas“, Farmacijos departamento darbuotojai korupcijos prevencijos skyriaus (KPS) veiklą apskundė ministerijos vadovams. KPS vedėjas Juozas Vytautas Šveikauskas kaltinamas, kad kova su korupcija yra apsimestinė.
Farmacijos departamento darbuotojų teigimu, neįmanoma laiku parengti teisės aktų, jei juos tenka derinti su KPS. Pavyzdžiui, pernai beveik 50 dienų KPS vilkino vadinamąjį bazinių kainų skaičiavimo tvarkos aprašą, kuriuo nustatoma, kiek už kompensuojamuosius vaistus tenka primokėti ligoniui.
Nepatvirtinus šio teisės akto, negalėjo įsigalioti 2010 metų kompensuojamųjų vaistų kainynas. Tačiau aprašas maždaug pusantro mėnesio buvo nešiojamas iš vieno kabineto į kitą, o kiekviena uždelsta diena Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetui padarydavo 200 tūkst. litų nuostolio.
O derindamas atnaujintą tvarką, pagal kurią preparatai įtraukiami į kompensuojamųjų vaistų sąrašą, KPS užtruko net trejus metus.
„Geriau lėčiau parengti teisės aktus nei pridaryti klaidų, kurios sukeltų tik dar daugiau bėdos“, – priekaištų kratėsi „Lietuvos ryto“ kalbinamas J.V.Šveikauskas.
Anot jo, teisės aktus vilkina ne jis ir ne jo vadovaujamas skyrius, bet rengėjai, neatsižvelgiantys į pateiktas pastabas: „Dokumentai turi būti skaidrūs ir visiems aiškūs. Juose turi nelikti jokių dviprasmybių.“
SAM paaiškino, kad korupcijos prevencijos skyriuje nuo 2005-ųjų dirbo du žmonės ir tik prieš porą mėnesių į jį buvo priimtas dar vienas darbuotojas. Vis dėlto KPS vedėjui pasiūlyta taip organizuoti skyriaus darbą, kad teisės aktų derinimo terminai nebūtų pažeidžiami, o pastabos jiems būtų teikiamos visos iš karto ir kokybiškos.
