Bankroto byla „Snorui“ buvo iškelta praėjusių metų gruodį.
Parlamentinės komisijos dėl banko „Snoras“ bankroto sudarymui besipriešinusi valdančioji koalicija persigalvojo. Penktadienį susirinkusi koalicijos vadovybė nutarė, kad laikinąją komisiją sudaryti būtina. Susisiekimo ministras, Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis, kalbėdamas su IQ.lt, neslėpė, kad valdantieji persigalvojo, norėdami ištirti jiems „įtartinus“ opozicijos politikų veiksmus.
Koalicijos vadovai nutarė pasisakyti už Seimo laikinosios tyrimo komisijos sudarymą, siekiant išsiaiškinti galimas neteisėtas oligarchines politines įtakas ir galimą politikų dalyvavimą veikiant bankroto procedūras, teigiama Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos išplatintame pranešime.
„Komisija turėtų ištirti, ar buvo neteisėtos įtakos ir bandymai paveikti politikus bei teisėsaugos institucijas po „Snoro“ bankroto paskelbimo iš stambiųjų kreditorių pusės, ir taip siekti sau turtinės naudos mokesčių mokėtojų sąskaita, pakeičiant vietą kreditorių eilėje. Taip pat sudaryti sąlygas buvusiems banko savininkams išvengti teisinio proceso Lietuvoje“, – pranešime cituojamas premjeras Andrius Kubilius.
Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis sakė, kad tokį valdančiųjų sprendimą lėmė kelios priežastys. Pirmoji priežastis, anot jo, yra siekis informuoti visuomenę, kad nebūtų spekuliacijų, ar bankrotas buvo nulemtas įsikišant valdžiai, ar ne.
„Antras dalykas, matant, kaip aktyviai kai kurie opozicijos veikėjai bando kištis į bankroto procedūras, kyla klausimų, ar jiems nedaro įtakos suinteresuoti asmenys. Paskutinis dalykas: tokia komisija turėtų būti tam, kad būtų užtikrintas teisingumo vykdymas, kad nebūtų noro diskredituoti pačią bankroto procedūrą. Taip pat – apsaugoti nuo insinuacijų, kurios galbūt būtų naudingos pagrindiniams šios istorijos veikėjams – ponui Vladimirui Antonovui ir ponui Raimondui Baranauskui“, – sakė E. Masiulis.
Jis pripažino, kad tiek valdančiųjų, tiek opozicijos politikų veiksmuose dėl „Snoro“ galima pajusti artėjančių rinkimų kvapą.
„Bet, aišku, kai metami iš vienos pusės kažkokie kaltinimai arba yra tokios iniciatyvos, nereaguoti negalima. Geriau atsakyti į tuos klausimus, negu neatsakyti ir suteikti galimybę opozicijai mojuoti vėliava, kad neva čia kažkas slepiama“, – pažymėjo E. Masiulis.
Anksčiau parlamentinės komisijos dėl „Snoro“ sudarymui prieštaravę valdantieji aiškino, kad politikų įsikišimas gali pabloginti situaciją, apsunkinti buvusių banko savininkų V. Antonovo ir R. Baranausko išdavimą Lietuvai.
Tačiau E. Masiulis sakė, kad nuo galimos žalos turėtų apsaugoti aiškiai apibrėžtas komisijos darbo reglamentas. „Tie žmonės, kurie bus paskirti į komisiją, turės atsakyti už savo darbą, turės būti įsipareigojimai dėl riboto naudojimo dokumentų. Reglamentas turės labai aiškiai nustatyti žaidimo taisykles, eliminuojant galimybę politikuoti arba skleisti tikrovės neatitinkančias žinias“, – sakė jis.
Lietuvos bankas ir Vyriausybė beveik 4 mlrd. litų turto iššvaisčiusį „Snorą“ nacionalizavo praėjusių metų lapkričio 16 dieną. Bankroto byla bankui buvo iškelta gruodžio 7-ąją.
