Senovės išminčiai neklydo
Pitsburgo (JAV) universiteto mokslininkai dietologai nusprendė
bandymais patikrinti, ar iš tiesų yra taip, kaip teigia ajurveda – senovės
Indijos žinių apie sveikatą, gyvenseną ir gydymą sistema. Pasak jos, ugnis,
reikalinga maistui virškinti, kaitriausiai organizme liepsnoja nuo 10 iki 14
val.
Pasirodo, kad senovės išminčiai buvo teisūs – iki 14 val.
medžiagų apykaita yra intensyvesnė, organizmas dar neperdirba maisto medžiagų į
riebalus.
Antroje dienos pusėje medžiagų apykaita sulėtėja. Taigi sočiai
prisivalgius ir nuėjus miegoti, organizmas ima kaupti atsargas.
Atsisakius vakarienės praleidžiamas vienas valgymas, tad per
parą gaunama mažiau kalorijų. Be to, tada apetitas geresnis ryte, o dietologai
pataria įprasti valgyti sočius pusryčius.
Pasak jų, organizmui išsijudinti ryte reikia daug energijos, o
jos suteiks tik visavertis maistas.
Padeda nusiraminti
Tačiau ne visi sugebama atsisakyti vakarienės. Vakarais
nevalgyti lengviausia „vyturiams“ – jie anksti eina miegoti, taigi „pramiega“
vakarienę, ir atsikelia vos saulei patekėjus.
Sergant kai kuriomis ligomis, pavyzdžiui, skrandžio opa ar
gastritu, arba jei tulžies pūslėje linkę susidaryti akmenų, atsisakyti
vakarienės nerekomenduojama, nes didelės pertraukos tarp valgymų gali sukelti
skrandžio ir žarnyno problemas.
Vakarieniauti turėtų ir tie, kuriems dieną nėra sąlygų tinkamai
pavalgyti, kitaip ims trūkti vitaminų ir mineralinių medžiagų. Be to, gali
padidėti svoris. Mat organizmas sulėtina medžiagų apykaitą ir kiekvieną gautą
kaloriją paverčia riebalais – stingant maisto, kaupiamos atsargos.
Vakarienės neverta atsisakyti ir tiems, kurie rytą visiškai
neturi apetito – atsigeria tik arbatos ar kavos.
Kai kurie psichologai tikina, kad vakarais, kai nereikia
skubėti, valgymas padeda atsipalaiduoti, nusiraminti. Taigi vakarienė – puikus
antidepresantas.
Ir migdo, ir neleidžia užmigti
Visur reikalingas saikas – negalima visą dieną badauti, o
vakare atsigriebti. Jei taip daroma, antsvoris garantuotas.
Riebus maistas vakare veikia paradoksaliai – lyg ir migdo,
tačiau neleidžia greitai užmigti, todėl per naktį nepailsima. Soti vakarienė
prieš einant miegoti – papildomas krūvis organizmui: tuo metu jam reikia ilsėtis
ir atsinaujinti.
„Vyturiams“ patartina užkąsti maždaug 18–19 valandą. O
„pelėdoms“ ir negalintiesiems vakarais nevalgyti reikėtų pavakarieniauti iki
einant miegoti likus pustrečios valandos – organizmas turės laiko „paskirstyti“
gautas kalorijas.
Dietologai nerekomenduoja nakčiai valgyti riebios mėsos ar
žuvies, tačiau taip pat nepataria pasisotinti vien tik daržovėms ir vaisiais.
Mat daržovėse ir vaisiuose yra per daug gliukozės, jos perteklius virsta
riebiosiomis rūgštimis.
Pati geriausia vakarienė – gabalėlis liesos mėsos su daržovių
garnyru arba varškė ir kitokie patiekalai, turintys baltymų ir sudėtinių
angliavandenių.
Dar vienas patarimas – valgyti dažnai – 5–6 kartus per dieną –
ir po nedaug. Tada nesinorės sočios vakarienės. Jei maitinamasi tinkamai,
praėjus 4 val. po valgymo, jaučiamas nedidelis alkis. Jeigu jis atsiranda
vėliau, vadinasi, buvo persivalgyta, jei anksčiau – valgoma per mažai.
PARENGĖ L.ŽUKAITĖ
