Europos Komisijos duomenimis, Europos Sąjungoje mokesčiai sudaro vidutiniškai 56 proc. benzino kainos ir 48 proc. dyzelino kainos.
Sąskaitos už šildymą ir skaičiai degalinių švieslentėse. Būtent šie du dalykai pastaruoju metu sulaukė bene didžiausio Lietuvos gyventojų pasipiktinimo. Tačiau tarp pasipiktinimo šildymo ir degalų kainomis yra vienas esminis skirtumas. Gavus didelę šildymo sąskaitą dažniausiai apsiribojama vienu kitu paburnojimu. Tuo metu degalų kainos, regis, baigia išvesti vairuotojus iš kantrybės – jie ruošiasi protestui, nors akivaizdu, kad jis nieko nepakeis.
Psichologinę 5 litų už litrą ribą jau perkopė A98 markės benzino kaina. Prie šios ribos artėja ir litro populiariausio – A95 markės – benzino kaina, antradienį sostinėje šoktelėjusi iki 4,99 lito. Į aukštumas kopia ir dyzelino kaina.
Tuo metu internete platinamas kvietimas prisijungti prie balandžio 2 dieną vyksiančios protesto akcijos prieš nenumaldomai augančias degalų kainas. Šalies vairuotojai tądien raginami užsukti į degalines, įsipilti vos vieną litrą degalų, o už jį sumokėti centais arba banko kortele.
Savo dalyvavimą šioje akcijoje vien socialiniame tinkle „Facebook“ patvirtino 3 tūkst. žmonių. „Pagaliau naudingai išleisiu septynerius metus kauptą baltų centų kolekciją“, – ironizuoja vienas būsimas akcijos dalyvis. Tuo metu kitas pataria, kad vairuotojai turėtų piltis ne vieną litrą degalų, o tiek, kiek išeina už vieną litą. Taip esą bus padaryta daugiau nuostolių degalinėms.
Rekordines aukštumas pastaruoju metu šturmavo ir šildymo kaina. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos duomenimis, pernai vidutinė šilumos kaina su pridėtinės vertės mokesčiu (PVM) Lietuvoje siekė 28,19 cento už kilovatvalandę (kWh), o šių metų kovą jau buvo ūgtelėjusi iki 32,38 ct/kWh.
Vis dėlto nors nuolat didėjanti šilumos kaina yra ne mažesnis skaudulys gyventojų piniginėms nei degalų kainos, prieš šilumos tiekėjus protestuoti niekas neskuba.
„Būsto ir transporto išlaikymas užima maždaug panašias dalis namų ūkių biudžetuose“, – skaičiavo Odeta Bložienė, „Swedbank“ asmeninių finansų instituto Lietuvoje vadovė. Ji pastebėjo, kad sunkmečiu žmonės ieškojo būdų, kaip sutaupyti pinigų, tačiau retas atsisakė patogumą ir komfortą suteikiančio automobilio.
„Galimybės atsisakyti centrinio šildymo yra labai mažos, praktiškai neįmanoma. O laisvė atsisakyti automobilio yra – degalai brangūs – nevažinėk“, – sakė ji. Būtent tai esą gali būti priežastis, kodėl žmonės taip jautriai reaguoja į augančias degalų kainas. Visgi O. Bložienė abejojo, ar vairuotojų protestas ką nors pakeis: „Koks bus akcijos poveikis, labai didelis klausimas“.
Degalinių atstovas: kalti mokesčiai ir naftos kainos
„Pavadinčiau absoliučiu absurdu ir žmonių, kurie organizuoja tokias akcijas, visišku neišmanymu ir žinių trūkumu. Prieš organizuojant tokias protesto akcijas reikėtų sužinoti, kas sudaro degalų kainą, paskambinti man ar pasidomėti, kokios šiuo metu yra pasaulinės naftos produktų kainos, nuo kurių mes esame priklausomi“, – vairuotojų ketinimais piktinosi Lukas Vosylius, Lietuvos naftos prekybos įmonių asociacijos vadovas.
Jis skaičiavo, kad 48 proc. benzino kainos sudaro didmeninė kaina, dar 48 proc. akcizas ir PVM, o degalinės marža – vos 4 proc. Tuo metu galutinėje dyzelino kainoje 54 proc. sudaro didmeninė kaina, apie 40 proc. – mokesčiai ir apie 6 proc. – degalinės marža.
„Ar mūsų vairuotojai darydami protesto akciją, nukreiptą prieš degalines sumažins pasaulines naftos produktų kainas? Ar jie sumažins šalyje galiojančius akcizus? Gal ne toje vietoje reikėtų protesto akcijas daryti? Gal reikėtų daryti protesto akcijas prie mūsų institucijų, kurios akcizus benzinui yra nustačiusios 21 proc. didesnius negu turi būti?“ – klausė L. Vosylius.
Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, 2011 metais, palyginti su 2010 metais, benzino suvartojimas sumažėjo 9,7 proc., dyzelino – augo 3,1 proc., o suskystintų dujų – sumažėjo 7,6 proc.
„Benzino vartojimas mažėjo visus praėjusius metus. Rinka traukiasi. Dyzelino pardavimai, kurie yra su pliuso ženklu, yra verslo dėka, nes komercinis transportas yra varomas dyzelinu“, – aiškino L. Vosylius.
Šių metų sausį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, VMI duomenimis, benzino suvartojimas padidėjo 3,9 proc.
Ministerija: akcizo mažinimas nepadės
Savo ruožtu Finansų ministerija akcentuoja, kad akcizų mažinimas ne tik nepateisintų degalų kainų mažėjimo lūkesčių, bet ir kirstų per jau suplanuoto šių metų biudžeto pajamas. Ministerijos skaičiavimais, sumažinus benzino akcizą iki leistino minimumo, benzino kaina degalinėse galėtų sumažėti vidutiniškai 30 centų už litrą, jeigu visa nauda iš akcizo sumažinimo atitektų vartotojui.
„Pavyzdys su dyzelino akcizo mažinimu neleidžia tikėtis, kad akcizo benzinui sumažinimas galėtų turėti ilgalaikį poveikį kuro kainoms. Prieš trejetą metų sumažinus akcizą dyzelinui, šie degalai nepigo tiek, kiek tikėtasi prieš akcizo sumažinimą“, – išplatintame pranešime cituojama finansų ministrė Ingrida Šimonytė.
Pranešime pabrėžiama, kad 2009 metų balandį, kai dyzelinui buvo taikomas 1140 litų už 1000 litrų akcizo tarifas, vienas litras dyzelino šalies degalinėse vidutiniškai kainavo 2,97 lito. Tačiau šių metų kovo 16 dieną, kai akcizo tarifas dyzelinui yra 1043 litai už 1000 litrų, vienas litras dyzelino Lietuvos degalinėse kainavo 4,64 lito. „Skirtumas – beveik 1,70 lito, nors dabar galiojantis akcizo tarifas yra mažesnis už buvusįjį“, – skaičiuoja ministerija.
Taip pat pažymima, kad akcizo benzinui tarifas nesikeičia nuo 2009 metų. Tačiau vienas litras A95 markės benzino 2011 metų sausio 3 dieną kainavo 4,35 lito, o šių metų kovo 12 dieną – 4,82 lito. „Per minimą laikotarpį benzinas pabrango beveik puse lito, nors akcizas nesikeitė“, – teigia ministerija.
Europos Komisijos (EK) duomenimis, Europos Sąjungoje mokesčiai sudaro vidutiniškai 56 proc. benzino kainos ir vidutiniškai 48 proc. dyzelino kainos. Lietuvoje ši dalis yra mažesnė.
„Jei lyginsime kainas su kaimyninėmis valstybėmis, pamatysime, kad benzino kaina jose artėja prie penkių litų. Vadinasi, tai lemia ne mokesčių ar reguliavimo skirtumai, o fundamentalūs veiksniai – naftos kaina ir tendencijos pasaulinėse rinkose“, – sakė I. Šimonytė.
Skaičiuojama, kad „Brent“ rūšies žaliavinė nafta, kuria prekiaujama Londone, nuo metų pradžios pabrango maždaug 17proc. Antradienį popiet barelis kainavo 123,9 JAV dolerio. Rusiškos naftos, kurią perdirba „Orlen Lietuva“, kaina yra artima „Brent“ žaliavos kainai.
Gamyklos „Orlen Lietuva“ interneto svetainėje nurodoma, kad vienuoliktą šių metų savaitę didmeninė litro A95 markės benzino kaina siekė 4,71, dyzelino – 4,27, o dujų – 2,06 lito.
