Panevėžio seniūnijos Linionių kaimo gyventoja Nijolė Juškevičienė ir jos gyvenimo draugas Osvaldas Skukauskas skundžiasi patekę į aklavietę. Jie nebežino, kaip susigrąžinti keturis į valdiškus namus patekusius vaikus. Rugsėjo 2-ąją sodų bendrijoje esančiame namelyje apsilankiusių vaikų teisių apsaugos specialistų verdiktas buvo griežtas: sąlygos mažamečiams čia netinkamos. Valdiškon globon priglaustų vaikų tėvai sutinka, kad šeimą kamuoja nepriteklius, ilgokai teko verstis be elektros, bet niekaip negali susitaikyti, kad vaikai buvo išskirti. Penkerių ir trejų metų sūnelius priglaudė Linkaučių vaikų globos namai, o dvejų metukų ir vos keturių mėnesių dukrelės nuvežtos į A.Bandzos vaikų globos namus.
Kalba su ašaromis
Mažame sodų bendrijos namelyje pirmadienio rytą korespondentus pasitinka abu suaugę šeimos nariai – šešių vaikų mama Nijolė Juškevičienė ir keturių į vaikų namus priglaustų mažylių tėvas Osvaldas Skukauskas. Būstas labai kuklus, bet tvarkingas ir šiltas. Kalbėdama apie beveik prieš mėnesį įvykusias gyvenimo permainas N.Juškevičienė nesulaiko ašarų. „Nebežinau, ką daryti, kur kreiptis, kad vaikai vėl gyventų namuose, – susigraudina moteris. – Nebeturiu ramybės nei dieną, nei naktį. Ėjau pas gydytoją raminamųjų prašyti.“
Moteris tikina, kad bėdos prasidėjo dar tada, kai du vyresnieji vaikai, dabar keturiolikos ir dvylikos metų, lankė Berčiūnų pagrindinę mokyklą.
„Tada mokykloje buvo nemalonumų, – šeimos paslapčių atskleisti N.Juškevičienė nelinkusi. – Neseniai aplinkiniai sodų gyventojai pradėjo mus skųsti ir ėmė lankytis socialinės darbuotojos, tikrinti, ar turime ko valgyti, ar vaikai prižiūrėti.“
Dirbo vos pagimdžiusi
N.Juškevičienė neslepia vargo savo gyvenime mačiusi daug. Nepritekliaus sunkumus patyrė jau tada, kai išsiskyrusi su dabar jau mirusiu vyru viena augino du vaikus. Gyvenimą susiejusi su O.Skukausku susilaukė dar keturių. Šeima didelė, pajamos mažos, vietos irgi nedaug – moteris sutinka, kad auginant vieną mažylį po kito ir gyvenant be patogumų tvarką palaikyti buvo labai sunku.
Skurdas ir išginė vos pagimdžiusią moterį į darbą. N.Juškevičienė buvo dirbusi per trumpai, kad gautų motinystės pašalpą. Kad prižiūrėdavo mažamečius vaikus ir naujagimę, moteris pasakyti nelinkusi. „Buvau susiradusi kaimynę, bet ji pasirodė gerianti, – nenoriai aiškina daugiavaikė mama. – Iš tikrųjų tai nelabai yra kam vaikų palikti.“
Vertėsi be elektros
N.Juškevičienė pasakoja pati buvusi namuose, kai seniūnijos socialinės darbuotojos ir Vaikų teisių apsaugos specialistės atvažiavo išvežti vaikų.
„Prašiau, kad paliktų, bet niekas manęs neklausė“, – skundžiasi moteris. Ji neslepia, kad šeima ilgokai gyveno be elektros, nes ji buvo išjungta už skolas. Bet kai vaikus išvežė, specialistės esą žinojusios, kad po savaitės elektra bus įjungta.
„Mes jau daug ką per tą mėnesį padarėme – ir šaldytuvą turime, ir elektrą, vaikai turi kur atsigulti“, – apie pastangas susigrąžinti atžalas pasakojo moteris.
Kai teisės auginti vaikus buvo apribotos, N.Juškevičienė metė kontrolierės darbą Panevėžyje. Kodėl taip pasielgė, kai jau buvo nedaug likę, kad užsidirbtų motinystės pašalpą, atsako trumpai: „Nebeišlaikiau.“
Su keturių mažylių tėvu O.Skukausku N.Juškevičienė gyvena nesusituokusi. Vyras tikina savais vadinantis ir du Nijolės vaikus, nes kai pradėjo gyventi su jų mama, vyresnėliui buvo septyneri.
„Socialinės darbuotojos kaltina, kad mes alkoholikai, narkomanai, visus pinigus prageriame, vaikai alkani, neprižiūrėti, – apmaudo neslepia O.Skukauskas. – Aš darbą turiu, dirbu, vietos pas mus užtenka. Dabar svarbiausia – kad tik vaikus atiduotų.“
Vaikus išskyrė
Tėvams skaudžiausia, kad keturis vienas prie kito pripratusius vaikus išskyrė: mažosios mergaitės apgyvendintos A.Bandzos vaikų globos namuose, berniukams prieglobstis skirtas Linkaučių vaikų globos namuose.
„Negi visiems vietos nebūtų užtekę vienoje vietoje? Jie vienas prie kito pripratę, mus pamatę verkia, – susijaudino N.Juškevičienė. – Vaikai buvo įpratę pietų miegoti, o valdiškuose namuose to daryti nenori. Dėl to sulaukiau priekaištų, esą miegodavo todėl, kad jiems duodavau raminamųjų vaistų. Nesuprantu, kaip socialinės darbuotojos gali taip kalbėti? Išvis pagalbos sulaukiame tik tokios, kad mus tikrina.“
Penkerių ir trejų metų berniukų tėvai nematė nuo rugsėjo 2-osios. Jie tikina buvę nuvažiavę į Linkaučius, bet vaikų globos namų kaimelyje neradę.
„Paklausėm žmonių, mums atsakė, kad vaikų namų čia nėra. Grįžome nieko nepešę“, – tvirtino N.Juškevičienė.
Labiausiai N.Juškevičienę papiktino rajono Vaikų teisių apsaugos skyriaus vedėjos Nijolės Stakytės neva iškeltas reikalavimas išregistruoti O.Skukauską ir prisiteisti iš jo alimentus vaikams išlaikyti. „Taip ir pasakė – kai taip padarysi, vaikus grąžinsiu, – pasipiktinimo neslepia moteris. – Nesuprantu, kaip galima norėti iš vaikų atimti tėvą. Viena auginau du vaikus, žinau, ką tai reiškia. Namelis mano, bet kodėl turėčiau jį varyti, jei mes gražiai gyvename?“ Vyresnieji mokosi vienoje Panevėžio mokykloje ir, mamos tikinimu, niekur iš namų važiuoti nenori.
Plačiau skaitykite rugsėjo 30 d.
„Sekundėje“.
Birutė KRONIENĖ
A.Repšio nuotr.
N.Juškevičienė ir O.Skukauskas tikisi susigrąžinti globos namuose
apgyvendintus keturis vaikus.
