Pamiršti mažiausieji
Kol valdininkai kuria saugaus ir šeimai kurti palankaus miesto viziją, jaunos panevėžiečių šeimos skundžiasi, kad Panevėžyje su mažyliais nėra net kur išeiti pasivaikščioti: prie daugiabučių esančios žaidimo aikštelės apgailėtinos būklės arba jų visai nėra, o smėliadėžės virtusios keturkojų gamtinių reikalų atlikimo vieta. Miesto parkai pasitinka sulaužytais suoleliais ir krankiančių varnų orkestru. Tad aktyvios mamos kreipėsi į miesto merą su prašymu bent Kultūros ir poilsio parke įrengti saugią vaikų žaidimo aikštelę. Deja, miesto biudžete tam pinigų nenumatyta, tačiau vilties yra, kad iki 2020 metų tokia aikštelė būtų įrengta, gavus Europos Sąjungos fondų finansavimą.
Aktyvios Panevėžio mamytės praėjusią savaitę kreipėsi į miesto merą Vitalijų Satkevičių prašydamos įrengti nors vieną vaikų žaidimo aikštelę, kur mažieji galėtų žaisti, pažinti, judėti ir džiaugtis vaikyste, nes mieste patiems mažiausiems nėra nė lopinėlio, kuriame jie galėtų aktyviai žaisti.
Viena iniciatorių Daiva Jurjevienė sako, kad idėja kreiptis į miesto valdžią kilo dar pernai, bet į susitikimą su meru jos pateko tik praėjusią savaitę.
„Pas merą užsirašėme dar pernai gruodį, bet pasikeitė merai, vėliau susitikimas buvo atidėtas dėl užimtumo, tai tik dabar galėjome išsakyti savo pasiūlymus ir idėjas, kaip tokią aikštelę galima būtų įrengti Kultūros ir poilsio parke“, – „Sekundei“ pasakojo D.Jurjevienė.
Pasak jaunos mamos, jos dukrelė dar nevaikšto, tačiau neįsivaizduoja, kur reikės eiti pasivaikščioti, kai mažoji pati žingsniuos. Nei daugiabučio kieme, nei šalia moters namų esančiame parke nėra vaikams tinkamos vietos.
„Manyčiau, kad tam nereikia labai didelių investicijų, kažkada buvusių karuselių vietoje reikėtų įrengti bent tvarkingus suolelius ir palaikyti švarą. Juk vaikutį net į pievą baisu išleisti: ten ne tik pilna šiukšlių ir dažnai vasarą būna nepjauta žolė, bet ir gyventojai vedžioja savo augintinius“, – teigė D.Jurjevienė.
Vienintelis miestas be aikštelės
Kita idėjos sumanytoja Malvina Blauzdienė, po dešimties metų emigracijoje grįžusi į gimtąjį Panevėžį, negali atsistebėti tokiu valdžios požiūriu, kad visiškai neinvestuojama į jaunosios kartos ateitį.
„Dešimt metų gyvenau užsienyje ir mačiau, kokios įspūdingos miestų parkuose vaikams įrengtos žaidimo aikštelės: spalvotos karstyklės, sūpynės, laipynės, pritaikytos įvairaus amžiaus vaikams. Grįžusį į Panevėžį nustebau, kad čia nėra nieko, bet kiti miestai tokias aikšteles turi, net tokie maži miesteliai kaip Vilkaviškis ar Kaišiadorys savo vaikais rūpinasi, o Panevėžys, vienas didesnių miestų, neturi nė vienos aikštelės. Užsienyje valdžia jau seniai suprato ir investuoja į vaikų ateitį, o mes šioje srityje taupome, tačiau vėliau tai sugrįš bumerangu, nes neturėdami veiklos vaikai eis pakiemiais, augs nusikalstamumas“, – mano M.Blauzdienė.
Ji, pasitarusi su dar keliomis mamytėmis, nusprendė, kad geriausia vieta įrengti tokią aikštelę būtų Kultūros ir poilsio parkas, į kurį pasivaikščioti ateina mamos su mažyliais ne tik iš Parko ar Statybininkų gatvių, bet ir iš tolimesnių rajonų.
„Didesniems vaikams parke yra įrengta ekstremalaus sporto aikštelė, visada pilna norinčiųjų aktyviai leisti laisvalaikį, o mažiesiems nieko. Kai papasakoju savo idėją apie vaikų žaidimo aikštelę, dažnai sulaukiu kreivų žvilgsnių, o kam to reikia, vis tiek paaugliai išlaužys ir nieko nebeliks. Bet aš į tai žiūriu labai optimistiškai, manau, jeigu bus aikštelė, rasime būdų ir ją apsaugoti“, – kalbėjo Malvina.
(…)
Visą Linos DRANSEIKAITĖS straipsnį skaitykite balandžio 18 d. „Sekundėje“.
Dienraštį galite įsigyti spaudos kioskuose, prekybos centruose bei kitose prekybos vietose.
