Savo atžalas į mokyklas ir darželius ruošiantys tėvai suskubo rūpintis ne tik reikalingomis kanceliarinėmis priemonėmis, bet ir sveikatos pažymomis, mat jų nepristačius į ugdymo įstaigą iki rugsėjo vidurio, vaikui nebus leista dalyvauti ugdymo procese.
Tik maždaug 20–30 proc. vaikų yra visiškai sveiki, likusieji turi įvairių laikysenos bei stuburo, regos ir širdies bei kraujagyslių problemų. Ne ką mažiau nerimo kelia ir prastėjanti emocinė ir psichologinė vaikų sveikata.
Profilaktinis vaikų sveikatos patikrinimas leidžia ne tik pastebėti tam tikrus sutrikimus, bet ir laiku susirūpinti prastėjančia mažųjų sveikata. O kad susirūpinti reikia, rodo ir nedžiuginanti statistika – tik kas dešimtas vaikas ugdymo įstaigos duris praveria būdamas visiškai sveikas.
Dėl nejudraus gyvenimo būdo, ilgų valandų prie kompiuterio ir televizoriaus, nevisavertės mitybos daugeliui diagnozuotos stuburo ir laikysenos problemos, širdies ir kraujagyslių bei regos sutrikimai. Specialistams vis labiau nerimą kelia ir psichinė bei emocinė vaikų sveikata.
Kaip „Sekundei“ teigė Panevėžio rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Ieva Mickevičiūtė, kasmet kaupiami profilaktinių sveikatos patikrinimų duomenys rodo, kad Panevėžio rajono vaikų sveikata kasmet prastėja. Kita vertus, tokia pati situacija fiksuojama ir visoje Lietuvoje.
„Pernai iš visų sveikatą pasitikrinusių vaikų tik 32 proc. jų buvo visiškai sveiki. 2013 m. šis skaičius siekė 33,5 proc. Nors paprastai daugiausia įvairių ligų fiksuojama 5–8 klasių mokiniams, praėjusiais metais atliktas tyrimas atskleidė, kad labai didelė dalis vaikų į mokyklą jau ateina turėdami sveikatos problemų“, – „Sekundei“ teigė I. Mickevičiūtė.
Praėjusių metų duomenimis, daugiausia vaikams buvo diagnozuota skeleto ir raumenų sistemos sutrikimų – net kas ketvirtas vaikas turėjo laikysenos sutrikimų. Nors regos sutrikimai yra trečioje pagal dažnumą sutrikimų vietoje, nerimą kelia tai, kad nuo 2010 m. šių sutrikimų diagnozuota daugiausia – daugiau kaip pusė visų regos sutrikimų sudarė trumparegystė ir toliaregystė.
Dar viena nerimą kelianti tendencija – vaikų antsvoris ir nutukimas. Palyginti su 2011 m., vaikų, turinčių antsvorio, padaugėjo 32 proc., o vaikų, kuriems nustatytas nutukimas, – net 53 proc.
„2014 m. tarp ikimokyklinio amžiaus vaikų nebuvo nė vieno, kuris turėtų per mažą kūno
svorį, tačiau jau tokiems mažiems vaikams yra diagnozuojamas antsvoris ir nutukimas. Iš visų
sveikatą pasitikrinusių ikimokyklinukų 0,6 proc. buvo diagnozuotas antsvoris ir 0,8 proc.– nutukimas“, – pastebi I. Mickevičiūtė.
Sugedusiais dantimis
Nauja yra tai, kad jau porą metų, kai vaikams su tėvais tenka apsilankyti ne tik pas šeimos gydytoją ar pediatrą, bet ir pas odontologą, įvertinantį dantų ir žandikaulio būklę. Tik 17 proc. dantis pasitikrinusių mokinių ir 63 proc. ikimokyklinio amžiaus vaikų turėjo sveikus dantis. Ir tik 60 proc. pasitikrinusiųjų neturėjo žandikaulio sąkandžio patologijos.
„Iki šiol prevencinį darbą dirbome tik su mažiukais, mokėme juos tinkamai prižiūrėti pirmuosius ir nuolatinius dantukus, dabar matome, kad ne mažesniųjų, o vyresniųjų klasių mokinių dantų būklė gerokai prastesnė, todėl ieškosime būdų, kaip spręsti šią problemą“, – teigė specialistė.
Įvedus privalomą vaikų dantų patikrinimą, tėvai priversti savo atžalas nors vieną kartą per metus nuvesti pas odontologą. I. Mickevičiūtės teigimu, daugelį sveikatos sutrikimų galima pašalinti, jeigu laiku imamasi priemonių, tačiau labai daug kas priklauso nuo tėvų ir aplinkos, kurioje auga vaikas.
„Vaikus pas odontologą nuvesti gali ir mokyklos sveikatos specialistė, bet iš dantų būklės surašymo jokios naudos, jeigu tėvai ir toliau nesirūpins savo vaikų dantų sveikata. Daugelis vis dėlto skiria užtektinai dėmesio vaikų sveikatai, daugiausia problemų kyla dėl probleminėse ir asocialiose šeimose augančių vaikų sveikatos“, – sakė I. Mickevičiūtė.
Prastėjanti ir psichinė sveikata
Panevėžio miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro vaikų ir jaunimo sveikatos stiprinimo visuomenės sveikatos specialistė Giedrė Kundrotienė teigė, nors tik 20 proc. visų Panevėžio miesto vaikų yra sveiki, skambinti pavojaus varpais tikrai nereikėtų. Palyginus pastaruosius ketverius metus, daugėjo kvėpavimo ir endokrininės sistemos sutrikimų, šiek tiek sumažėjo segančiųjų virškinimo sistemos ligomis. Žvelgiant į bendras tendencijas, situacija mažai kuo keičiasi, vis didėjanti problema yra regos, skeleto ir raumenų sistemos sutrikimai. Taip pat auga nutukusių vaikų skaičius. Iš dalies taip yra todėl, kad mokyklą pradėję lankyti vaikai vietoj judriųjų žaidimų didžiąją dalį dienos praleidžia sėdėdami mokyklos suole, o ir po pamokų ne visada skiria pakankamai dėmesio fiziniam ugdymui. Be abejo, tam įtakos turi ir nepatogūs suolai, per sunkios vaikų kuprinės. Ir, žinoma, ilgos valandos, praleidžiamos prie žydrųjų televizijos ir kompiuterių ekranų.
„Vaikų ligos ir sutrikimai panašūs kaip ir kiekvienais metais. Nors šiek tiek daugėja regėjimo ir stuburo bei laikysenos problemų, katastrofos tikrai nėra. Kaip ir visoje Lietuvoje, tai galima sieti su mažesniu vaikų aktyvumu ir judėjimu, netaisyklinga mityba ir šiuolaikinėmis technologijomis, mat vis daugiau vaikų laisvalaikį leidžia ne gryname ore, o prie kompiuterių, išmaniųjų telefonų, planšečių ir kitų technologinių stebuklų“, – sakė G. Kundrotienė.
Specialistus jaudina ir psichinė bei emocinė vaikų sveikatos būklė. Jau pradinukai skundžiasi nuovargiu, nervine įtampa, miego sutrikimais, galvos ir pilvo skausmais. Net penktadalis visų mokinių iš mokyklos grįžta labai pavargę.
„Kad vaikai mažiau sirgtų, reikalinga ne tik visavertė mityba ir judėjimas, bet ir tinkama emocinė-psichologinė būklė. Ne paslaptis, kad Lietuvos mokyklose gana dažna patyčių problema. Ne visi vaikai pasitiki savimi, aktuali ir savižudybių problema, todėl turime rūpintis ne tik fizine, bet ir emocine vaikų sveikata“, – kalbėjo G. Kundrotienė.
Reikia pokyčių
„Tėvystės centro“ direktorės Ievos Dapšauskės nuomone, vaikų sveikata iš esmės priklauso nuo trijų veiksnių – mitybos, judėjimo ir psichologinės situacijos šeimoje. Pastarąją pakeisti gana sunku, tačiau mityba ir judėjimas nesunkiai koreguojami dalykai. Svarbu tik, kad tai darytų ne tik tėvai, bet ir visuomenė.
„Nors mažųjų gyvenimo būdas ir sveikata daugiausia priklauso nuo tėvų, didžiąją dalį laiko vaikai praleidžia darželyje. Kalbant apie vaikų maitinimą, valstybiniuose darželiuose svarbiausia yra tinkamas kalorijų kiekis ir maistingumas, todėl pagrindinį maisto valgiaraštį sudaro mėsa, miltų gaminiai, varškė ir be galo daug cukraus. Tokie dalykai kaip kopūstai į vaikų racioną net neįtraukiami, nes jie nėra kaloringi. Viename darželyje vaikų tėvai metus kovojo, kad jų vaikams vietoj baltos duonos su sviestu duotų juodos duonos. Kol mūsų vaikų nepradės sveikiau maitinti, jau nekalbant apie maisto derinimą, apie gerėjančią jų sveikatą negalime ir kalbėti“, – mano I. Dapšauskė.
Kitas svarbus veiksnys – judėjimas. Vaikai iš prigimties yra judrūs, aktyvūs ir smalsūs, tačiau patys suaugusieji neretai nuslopina jų prigimtinį norą aktyviai judėti.
„Būna, kad atėjęs į mokyklą mokinukas nemoka lipti laiptais ar nesupranta, kas yra žodis „bėgti“. Ir tai ne pavieniai atvejai. Taip atsitinka tada, kai suaugusieji nuolat varžo vaiką: nelipk, nebėk, nešok, nes nugriūsi ir užsigausi, susitepsi. Arba vis kartoja, kad tu dar per mažas, nors iš tiesų dvimečiui įveikti dviejų trijų kilometrų atstumą visiškai normalu. Net nepatikėsite, į kokį kalną gali įlipti aktyviai gyvenantis tokio amžiaus vaikas“, – teigė I. Dapšauskė.
Šių dienų rykštė – išmaniosios technologijos. Kad vaikai nepaskęstų kompiuteriniuose žaidimuose, daug pastangų turi įdėti ir tėvai. Rezultatas bus tik tada, jeigu augintojai savo atžalas auklės ne moralais, o asmeniniu pavyzdžiu. Jeigu tėvas laisvalaikį leis žaisdamas kompiuterinius žaidimus ar prie televizoriaus, taip elgsis ir vaikas.
„Aktyvus gyvenimo būdas nekainuoja milijono. O pradėti galima nuo tam tikros veiklos įvedimo, pavyzdžiui, kiekvieną trečiadienį išeiti pasivaikščioti į parką, o penktadieniais važiuoti visa šeima pasivažinėti dviračiais. Ir visiškai nesvarbu, koks oras. Suprantu, kad ne visada įmanoma laikytis tokio plano, bet reikia susidėlioti prioritetus ir nebijoti išeiti iš savo komforto zonos“, – kalbėjo I. Dapšauskė.
Lina DRANSEIKAITĖ
